Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingą teisumo vaisių auklėtiniams – Hbr. 12:11.
Veikiama tokios disciplinos siela pribręsta atsidavusiam paklusnumui, ramiai sakydama: „Aš galiu viską atlikti, viską pakelti per Kristų, kuris mane stiprina”. Ir palengva, kai senosios prigimties šlakas būna naikinamas, o auksas tampa kaskart vis labiau matomas, taip ir tos brangios sielos kaskart darosi vis brangesnės jas mylinčiam Viešpačiui. Šios sielos tampa Jam tiek brangios, kad kiekviename sielvarte yra arti jų Savo palaikančia malone ir savo padrąsinančiu buvimu. Pati giliausia liūdesio tamsa tampa prisiminimais labiausiai pašvęstų poilsio akimirkų, kur Aušrinė Žvaigždė spindi ryškiausiai – Z’96, 44 (R 1943).
* * *
Žodį „baudimas” suprantame kaip Dievo disciplinarines priemones, kurios nei vieno nedžiugina baudimo metu, bet veikiau liūdina. Tačiau tie, kurie tinkamai pasiduoda šiems pabaudimams, jų dėka duoda vaisių, ramiai tobulėdami į Kristaus panašumą – P’32, 62.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:13; Hbr. 10:32-34; Jobo 5:17; Pat. 3:11,12; Ps. 94:12; 119:75; Jok. 1:12; Apr. 3:19; Apd. 14:22; 1 Pet. 5:9; Jok. 3:18.
Giesmės: 307, 216, 220, 228, 328, 197, 126 / 321, 313, 345.
Poems of Dawn, 187; Wiersze brzasku, 179: Gyvenimo audros praeina.
Tower Reading: Z’12, 388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
