Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingą teisumo vaisių auklėtiniams – Hbr. 12:11.
Veikiama tokios disciplinos siela pribręsta atsidavusiam paklusnumui, ramiai sakydama: „Aš galiu viską atlikti, viską pakelti per Kristų, kuris mane stiprina”. Ir palengva, kai senosios prigimties šlakas būna naikinamas, o auksas tampa kaskart vis labiau matomas, taip ir tos brangios sielos kaskart darosi vis brangesnės jas mylinčiam Viešpačiui. Šios sielos tampa Jam tiek brangios, kad kiekviename sielvarte yra arti jų Savo palaikančia malone ir savo padrąsinančiu buvimu. Pati giliausia liūdesio tamsa tampa prisiminimais labiausiai pašvęstų poilsio akimirkų, kur Aušrinė Žvaigždė spindi ryškiausiai – Z’96, 44 (R 1943).
* * *
Žodį „baudimas” suprantame kaip Dievo disciplinarines priemones, kurios nei vieno nedžiugina baudimo metu, bet veikiau liūdina. Tačiau tie, kurie tinkamai pasiduoda šiems pabaudimams, jų dėka duoda vaisių, ramiai tobulėdami į Kristaus panašumą – P’32, 62.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:13; Hbr. 10:32-34; Jobo 5:17; Pat. 3:11,12; Ps. 94:12; 119:75; Jok. 1:12; Apr. 3:19; Apd. 14:22; 1 Pet. 5:9; Jok. 3:18.
Giesmės: 307, 216, 220, 228, 328, 197, 126 / 321, 313, 345.
Poems of Dawn, 187; Wiersze brzasku, 179: Gyvenimo audros praeina.
Tower Reading: Z’12, 388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SAUSIO 9Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
