Nuoširdžiai sveikiname svetainėje skirtoje Amerikos religiniam reformatoriui – pastoriui Charles Taze Russell’iui. Ši svetainė atsirado kaip padėkos išraiška Aukščiausiajam Kūrėjui už darbą, kuris buvo atliktas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, pasinaudojant Šventojo Rašto Tyrinėtojų judėjimu, kurio įkūrėjas buvo pastorius Charles Russell.
Puslapio kūrėjams labai pasisekė, kadangi turėjo galimybę susipažinti su darbais pastoriaus Russell’io. Tai buvo laike tyrinėjimų, kurie turėjo atidengti tikrą Dievo veidą, Biblijos Autorių. Šie tyrinėjimai davė daug gausių atsakymų į klausimus, kurie atsirasdavo galvoje. Nors jie niekada neprilygs pačiam Šventajam Raštui jokiu požiūriu, tačiau ten esanti išmintis priverčia suklusti.
Mūsų nuomone, Charles Russell, pasižymėjęs savo neįvertintais literatūriniais pasiekimais, o taip pat uoliu, pilnu pasišventimu ir pasiaukojančiu gyvenimu, įrodė, kad būtent jame išsipildė pranašystė iš Mato Evangelijos 24:45, 46 : „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį”.
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra keletas Šventojo Rašto tyrinėtojų grupių, kurioms pastoriaus Charles Russell mokinimai sudaro pagrindą jų esamų pažiūrų. Mes nereklamuojame nei vienos iš tų grupių, tačiau susikaupiame ties tuo, kas buvo per jį išleista, dar prieš pasidalinimą (1917 m.).
Archyvinės akimirkos užregistruotos kamera – Br. Russell’io paskaitų ištraukos:
http://pastor-russel.ru – svetainė rusų kalboje.
http://www.pastorrussell.pl – svetainė lenkų kalboje.
https://www.biblestandard.com/catalog.html – svetainė anglų kalboje.
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
- GEGUŽĖS 6Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14. Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61. Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6; Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262. Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką. Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582). Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės? - GEGUŽĖS 5Jei Dvasia marinate kūno darbus – gyvensite – Rom. 8:13. Sąlygos, kurias išpildžius galime išlikti arti Viešpaties ir turėti viltį dalyvauti prisikėlimo garbėje, buvo galutinai apibūdintos kaip kūno darbų marinimas – kūniškų polinkių apribojimas, atvedimas iki mirties, kryžiavimas, jų panaudojimas Viešpaties tarnyboje ir Jo reikaluose. Toks kūno darbų marinimas, tokia kova su kūno silpnybėmis, kitur Apaštalo pavadinta „kova”, ir toliau sakoma, kad kūnas kovoja prieš dvasią ir atvirkščiai, dvasia kovoja su kūnu, kadangi jie yra priešingi vienas kitam ir lieka priešininkais iki pat gyvenimo pabaigos. Ir jeigu dvasia noriai kovoja su kūno silpnybėmis, kiek tik sugeba, tai Dievas, Gelbėtojo nuopelnų dėka, užskaitys šią kovą, lyg tai būtų galutinė mūsų pergalė – Z’03, 172 (R 3200).
* * *
Dvasia – tai nauja širdis, nauja valia ir naujas protas, o kūnas tai – žmogiška prigimtis. Kūno darbai – tai savanaudiški, pasaulietiški, klaidingi ir nuodėmingi polinkiai bei jų pasireiškimo būdai. Kūno darbai yra marinami dviem būdais. Pirma – išstumiant ir pakeičiant blogus polinkius priešingais jiems gerais charakterio bruožais ir darbais. Antra – apribojant kūno darbus gerais, bet nepriešingais charakterio bruožais ir darbais. Kas taip daro, pasieks gyvenimą – P’32, 48. Paralelinės citatos: Gal. 4:6; 5:16,17,22,25; 6:8; Ef. 3:16; Kol. 3:10; 1 Pet. 2:21; 3:4; Rom. 6:6-23; 8:11; 1 Kor. 3:16; 6:19; Ef. 4:22- 32; Kol. 3:5-9; Įst. 30:6; Ezech. 18:21; 33:15, 16; Zach. 4:6; Mt. 16:25; 19:12,16,21; Lk. 18:29,30; Jn. 12:25. Giesmės: 192, 90, 91, 130, 136, 145, 20 / 257, 407, 23. Poems of Dawn, 144; Wiersze brzasku, 136: Gerai panaudok laiką. Tower Reading: Z’15, 356; (R 5805). Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kokia šių išbandymų nauda? Kokios buvo pasekmės? - GEGUŽĖS 4Nes Dievas mato ne taip, kaip žmogus mato: žmogus žvelgia į išorę, bet VIEŠPATS žvelgia į širdį – 1 Sam. 16:7. Jeigu nebematome to, kad Dievas žiūri į mus ir domisi mūsų valia, ir jeigu galvojame, kad Dievas vertina mus pagal kūną, tai būkime tikri, kad palaipsniui pateksime į tamsą, netvarką ir drąsos netekimą. Tačiau, iš kitos pusės, neužmirškime, kad dvasia, t. y. valia, yra laikoma gyva dėka savo teisingumo, dėl to, kad ji sutinka su Dievo valia. Todėl nebūkime apsileidę mūsų valios ar intencijos atžvilgiu, valdančios mūsų elgesį gyvenime, bet atsiminkime, kad kiekvienas apsileidimas reikš palaipsnį dvasinio gyvenimo praradimą. Visada mes galime turėti tinkamus troškimus; todėl tik visiškai lojali, ištikima valia gali būti priimta Dievo per Kristų – Z’03, 171 (R 3200).
* * *
Teisimo kriterijus daugiau priklauso nuo asmens charakterio. Kiekviename žmoguje pasireiškia tokie charakterio bruožai, kaip paviršutiniškumas ir klaidingumas, todėl jis teisia pasiremdamas išoriniais dalykais. Jehovos charakteris pasireiškia tame, kad Jis teisia kitu būdu. Vietoj to, kad mus vertintų, pasiremiant išoriniais simptomais, Jis žvelgia į dalyko esmę ir vertina mus, pasiremdamas tuo, kas yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kam atrodo. Visi dalykai yra apnuoginti ir atidengti prieš Jo viską matančias akis. Kiek tai yra įmanoma, stenkimės teisti nesiremdami išvaizda, bet pasiremdami tikrove, tikrais dalykais – P’33,78,79. Paralelinės citatos: Įst. 10:17; 2 Kron. 19:7; Jobo 34:19; 37:24; Mt. 22:16; Jn. 7:24; Apd. 10:34,35; Rom. 2:16; 2 Kor. 10:7; Gal. 2:6; Ef. 6:8,9; Kol. 3:25; Jok. 2:1-6. Giesmės: 196, 198, 293, 47, 97, 74, 99 / 452, 336, 374. Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume. Tower Reading: Z’15, 88; (R 5656). Klausimai: Ar šią savaitę teisiau, pasiremdamas išvaizda, ar santaikoje su tikrove, kas iš tikrųjų buvo? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai? - GEGUŽĖS 3Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo blogo – Hbr. 5:14. Tie, kurie nuoširdžiai ir tikrai tiki į Dievą ir noriai Jį priima per Jo Žodį, jau turėtų būti gerai susipažinę su svarbiausiais doktrinų pagrindais. Atliekama statyba iš aukso, sidabro ir brangiųjų akmenų didesnėje dalyje jau turėtų būti atlikta, o šis darbas visą laiką turi judėti į priekį. Ir jeigu jie yra lojalūs ir ištikimi Dievui, jie sugebės atskirti Tiesą nuo klaidos. Turime žinoti į ką tikime ir kodėl į tai tikime, o tada jau skelbti tai drąsiai ir be kompromisų; nes „jei trimitas duos neaiškų garsą, kas ruošis į mūšį?” – Z’03, 167 (R 3199).
* * *
Kaip žemiški vaikai neturi pakankamai išvystytų stiprių vidaus organų, kad suvirškintų kietą maistą, taip ir dvasiškų vaikų organai nėra pakankamai išvystyti, kad įsisavintų kietą dvasinį maistą. Reikia būti gerai išugdytais Kristuje, kad tinkamai galėtume įsisavinti pačias giliausias tiesas. O tokį išugdymą galime pasiekti tik tada, kai pastoviai lavinsime protinius, moralinius ir religinius sugebėjimus dvasinėje srityje. Kaip žemiški, taip ir dvasiniai raumenys sustiprėja, jeigu juos laviname – P’34, 62. Paralelinės citatos: Jer. 15:16; Ezek. 3:3; Am. 8:11-13; Rom. 16:19; 1 Kor. 2:6-16; 13:11; 14:20; 1 Pet. 2:2; Ps. 119:99; 131:2; Ef. 3:5; 4:13- 15; Kol. 3:16; 2 Tim. 3:15-17; Hbr. 6:1; 2 Pet. 3:16-18; Jok. 1:18-25. Giesmės: 296, 154, 49, 22, 311, 315, 332 / 37, 238, 317. Poems of Dawn, 8; Wiersze brzasku, 5: Kaip tu skaitai? Tower Reading: Z’15, 151; (R 5888). Klausimai: Kaip šios savaitės išbandymai parodė šio teksto teisingumą? Kokią turėjau naudą iš to? - GEGUŽĖS 2Visi, kurie nori pamaldžiai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami – 2 Tim. 3:12. Opozicijos turime tikėtis ir, be abejo, ji tęsis iki mūsų bėgimo pabaigos mirtyje. Kantrus priėmimas tos opozicijos, tai reiškia savo asmeninių, natūralių draugystės ir laikino gyvenimo malonumų, pomėgių pašventimą ir sunkumų iškentėjimą, kaip gerų kareivių, Tiesos reikalui, t. y., vargų, galinčių iškilti įvairiose formose, norint mums pildyti Dievo valią ir atliekant ir vystant veiklą Jo Karalystės reikaluose. Tikras stovėjimas ir išlikimas Viešpaties tarnyboje pareikalauja, pirma, atidaus ir pastovaus Dievo plano studijavimo; antra, įsisavinimo ir priėmimo to plano dvasios; ir, trečia, entuziastiško uolumo bei aktyvumo tarnyboje, realizuojant tą planą, pagal turimus sugebėjimus, nepriklausomai nuo kainos ar aukos, kokios pareikalautų tas darbas – Z’03, 164, 165 (R 3199).
* * *
Gyvenantys Kristuje Jėzuje, tai pašvęstieji. Savęs pašventimas daro juos aukotojais teisingumo naudai pasaulyje, kuriame nauda yra neteisingumo pusėje, o praradimai – teisingumo pusėje. Jie negali elgtis kitaip, kaip iškęsti persekiojimus nuo tų, kurių savanaudiškumas yra priešingas pasišventusiųjų elgesiui. Taigi visi ištikimieji bus persekiojami – P’35, 62. Paralelinės citatos: Pr. 49:23; Jobo 12:4,5; Ps. 11:2; 37:32; 38:20; 44:15-18,22; Pat. 29:10,27; Iz. 29:20,21; 51:12,13; 59:15; Jer. 20:8; Mt. 5:10-12,44; 10:16-18, 21-23,28; 24:8-10; Lk. 6:22,23; Jn. 15:18,19; 16:1,2; Apd. 28:22; Rom. 8:17, 35-37; 1 Kor. 4:9-13. Giesmės: 304, 47, 114, 134, 302, 312, 322 / 175, 104, 433. Poems of Dawn, 121; Wiersze brzasku, 115: Valdensų himnas. Tower Reading: Z’12, 323; (R 5116). Klausimai: Ar dievobaimingas gyvenimas šią savaitę tapo man persekiojimo priežastimi? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip tai ištvėriau? Kokie buvo rezultatai? - GEGUŽĖS 1Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti – Mt. 20:28. Jeigu esame pasišventę Viešpačiui, tai kiekviena mūsų teisėtų teisių ir naudos auka, atlikta mūsų pačių, kaip krikščionių labui, sutuoktinio ar vaikų, tėvo ar motinos, artimųjų, draugų ar brolių Kristuje naudai, Viešpaties laikoma kaip auka, paaukota Jam. Tačiau, jei tie patys patarnavimai būtų atlikti iš kitų paskatų, to, kuris neišteisintas ir nepasišventęs Viešpačiui, arba atlikti tam tikrų asmenų naudai, bet ne kaip auka Viešpačiui, tai tokia auka nebūtų priskaičiuota mums, Jo pasekėjams – Z’03, 407 (R 3265).
* * *
Kaip puiku yra tai, kad Žmogaus Sūnus, įžymus Adomo palikuonis, atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet tam, kad galėtų tarnauti. Tuo Jis viršijo žmogų Adomą, nes tas, tarnaudamas sau, sunaikino Viltį visai žmonijai, tuo tarpu Jėzus, tarnaudamas kitiems, įvykdė jos išgelbėjimą. Viršijo Jis pirmą Adomą tiek, kiek nesavanaudiškumas viršija savanaudiškumą, ir tuo Jis yra mums pavyzdys. Jo sekimas padarys mus tinkamus Karalystei – P’30, 77. Paralelinės citatos: 2 Kor. 8:9; Mt. 1:21; 4:23; 5:17; 9:13; 15:24; 18:11-14; 20:25-27; Mk. 1:38; Lk. 1:78; 4:18; 22:27; Jn. 4:34; 10:10; 13:4-17; 18:37; Apd. 10:38; Gal. 5:13; Hbr. 2:9,14,15,18. Giesmės: 275, 15, 28, 132, 212, 325, 326 / 102, 203, 381. Poems of Dawn, 163; Wiersze brzasku, 152: Kas dalina – praturtėja. Tower Reading: Z’14, 6; (R 5375). Klausimai: Kuo šis tekstas man buvo šią savaitę? Kaip jį pritaikiau gyvenime? Kodėl? Kokie buvo rezultatai? - BALANDŽIO 30Jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes” To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą – 1 Pet 2:9. Tikrasis mūsų pašaukimo į šviesą tikslas yra tai, kad leistume jai šviesti. Jei neleisime jai šviesti, tai parodysime, kad nesame jos verti; ir tada šis lobis iš mūsų bus paimtas ir liksime tamsoje. Jeigu iš tikrųjų gavome šią šviesą ir pilnai pasišventėme Dievui, tai paklauskime kiekvienas savęs: Ką aš padariau, kad liaupsinčiau dorybes To, kuris pakvietė mane iš tamsos? Ar nuvykau su šia žinia pas mano artimus, esančius arti ir toli? Ar tikrai galiu tvirtinti, kad atidaviau: Viską Jėzui, viską Jėzui, Visą savo gyvenimą, išpirktą Tavo galia; Visas savo mintis, žodžius, darbus, Visas savo dienas, savo valandas? – Z’03, 165 (R 3199).
* * *
Dievo žmonės yra renkami iš žmonijos tarpo tam, kad galėtų dalyvauti Jo Karalystėje, būtų žmonėmis, atskirtais nuo kitų ir pašvęstais Viešpačiui, kad jie būtų išskirtina, ypatinga Viešpaties nuosavybė. Tokiai paskirčiai, tokiai didelei privilegijai jie yra pašaukti, kad galėtų duoti Dievui garbę, skelbdami žodžiais ir darbais Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Tai yra mūsų pašaukimas, todėl parodykime kitiems Jo charakterio bruožus, mūsų mokymais ir pavyzdžiu – P’36, 48. Paralelinės citatos: Iš. 19:5,6; Įst. 7:6; 10:15; Dan. 7:18,22,27; Iz. 61;6; 66:21; Zach. 6:12,13; 1 Pet. 1:2; 2:5; Ef. 1:4,5; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Tit. 2:14; Apd. 20:28; Rom. 8:23-25; Apr. 1:6; 5:10; 20:6; Jn. 17:9. Giesmės: 225, 41, 322, 153, 216, 310, 6 / 24, 108, 171. Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai aš atnešu save. Tower Reading: Z’14, 151; (R 5460). Klausimai: Kaip šis tekstas paveikė mane šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės? - BALANDŽIO 29Jis šauksis manęs, ir jį išklausysiu. Su juo būsiu bėdoje. Jį išgelbėsiu ir pagerbsiu – Ps. 91:15. Visada turime garbingą privilegiją ateiti pas Viešpatį su savo liūdesiu ir sielvartu, Nes Jis žino, kaip pašalinti kartumą iš gyvenimo vargų. Jis tai daro parodydamas mums visų žemiškų daiktų tuštumą ir jų visišką nesugebėjimą patenkinti sielos troškimų ir paguosti sužeistos dvasios. Tokių išbandymų metu kyla mintis, kad nors šie išbandymai įkyrūs, tačiau greitai užsibaigs; ir jei išbandymams leisime atlikti skirtą darbą, tai jie išugdys mumyse ramius teisybės vaisius, bei stiprų ir kilnų charakterį, disciplinuotą ir tikrą savikontrolę, atidų svarstymą, kantrų patvarumą varguose, pilną meilės lojalumą, ištikimybę ir pasitikėjimą Dievu – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Krikščionis turi privilegiją melstis Dievui per Kristų, kad maldos dėka galėtų priartėti prie Dievo kiekvienu metu. Tokiems krikščionims yra duotas užtikrinimas, kad jiems bus maloniai atsakyta. Dievas yra su jais Savo užuojauta, meile ir pagalba visuose jų varguose. Yra tikra, kad Jis išlaisvins juos iš visų rūpesčių, kai šie pasieks numatytą tikslą. Rūpesčių ir bėdų metu Jis yra jų ramstis, ir aukščiausias įmanomas vietas jiems rezervavo Savo garbingoje Karalystėje – P’20, 71. Paralelinės citatos: Jobo 14:14,15; Ps. 27:8; 50:15; 145:18; Mt. 6:6; 7:7,8; Jn. 16:23-26; Dan. 12:1-3; Ps. 21:2,4; 107:6,7; 2 Tim. 4:8,18; Apr. 2:7,10,26,27; 3:4,5,12,21. Giesmės: 19, 35, 41, 72, 120, 204, 310 / 66, 468, 313. Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų. Tower Reading: Z’15, 264; (R 5757). Klausimai: Kokius turėjau išbandymus šią savaitę, susijusius su šia eilute? Kaip šio teksto duotas užtikrinimas paveikė mane? - BALANDŽIO 28Mes giriamės ir priespaudomis, žinodami, kad priespauda gamina ištvermę, ištvermė – ištyrimą, ištyrimas – viltį. O viltis nepalieka gėdoje, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri yra mums duota – Rom. 5:3-5. Mums reikia kantrybės, tačiau ją galime išsiugdyti tik per išbandymus. Mums reikia tikėjimo, tačiau jį galime išsiugdyti tik tada, kai mums ko nors reikia. Mums reikia gyvenimo patirties mūsų būsimam darbui, o tai galime pasiekti turėdami tik tokius pergyvenimus, kurie leidžia mums pajusti silpnumus, sunkumus ir išbandymus tų aplink mus, kuriems tarnausime, kuriems būsime atstovais Dievo Karalystėje. Taigi, dabartiniai išbandymai mus moko, kaip pasipriešinti blogiui geru, bet ne blogiu – Z’03, 348 (R 3228)
* * *
Mums nereikėtų girtis pačiais sielvartais, bet galime dėl sielvartų džiaugtis, jeigu jie ugdo mumyse kantrybę, nes tokia ištvermė, liudijant gera, yra apdovanota Dievo pripažinimu. Ir kai jį gauname, mūsų širdis prisipildo galutinės pergalės viltimi. Ši viltis nėra tuščia, kadangi Dievui yra malonu apdovanoti pergale tuos, kurių širdys pripildytos Jo meile – meile, kuri yra geriausias ir rinktinis Šventosios Dvasios vaisius, suteiktas mums per Dievą Jėzuje Kristuje – P’27, 55. Paralelinės citatos: Mt. 5:11; 1 Pet. 3:12-14; 2 Kor. 4:16-18; Hbr. 12:5-13; Jok. 1:2-4,12; Flp. 1:20; 2 Tim. 1:12; 2 Kor. 1:22; Gal. 4:6; Ef. 1:13,14. Giesmės: 300, 305, 263, 92, 201, 166, 90 / 353, 376, 342. Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaiminta viltis. Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544). Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokį darbą šie išbandymai atliko manyje? - BALANDŽIO 27Būkite tarp savęs tokio nusistatymo, koks buvo ir Kristuje Jėzuje – Flp. 2:5. Turėti Kristaus nusistatymą mūsų prote, tai teisingas mūsų siekimas. Toks charakterio būdas ir nusistatymas nuolankiai ir ištikimai pasiduoda Dievo valiai, parodytai Jo didžiajame Amžių Plane. Toks nusistatymas prote pašvenčia visą energiją pildant Jo valią, nes išmintingai įvertina tikslus, į kuriuos Dievas atkreipia dėmesį. Jeigu esame pripildyti tos pačios dvasios, kuri buvo Jėzuje Kristuje, tada mes, panašiai kaip ir Jis, trokšime išsilaisvinti tiek, kiek tai yra įmanoma, nuo įsivėlimo į žemiškus reikalus, o tą atgautą laiką atiduosime Viešpaties tarnybai, ir tuomet visą energiją, sugebėjimus ir pastangas pašvęsime tai tarnybai – Z’02, 265 (R 3069).
* * *
Nusistatymas, koks buvo Jėzuje Kristuje, paskatino Jį laisvanoriškai atsisakyti Savo priešžmogiškos prigimties ir paruošė pasiaukojimui net iki negarbingos mirties ant kryžiaus, kad tokiu būdu galėtų pagarbinti Dievą. Toks elgesio būdas tikrai yra tinkama laikysena kiekvieno, kuris myli Dievą aukščiausiame laipsnyje. Kaip didžiausia meilė sau atveda iki savęs išaukštinimo, taip ir didžiausia meilė Dievui atveda iki savęs pažeminimo, kad Dievas būtų išaukštintas. Taigi, jei kas ištikimai nusižemina po galinga Dievo ranka, tai tikrai Viešpats išaukštins Jį tinkamu laiku – P’33, 64. Paralelinės citatos: Iz. 53; Mt. 11:29; 20:26,27; 23:12; Jn. 13:14,15; Rom. 15:3; 2 Kor. 8:9; Flp. 2:7,8; 1 Pet. 2:21; Flp. 3:7-9; Hbr. 13:13; Pat. 3:34; 15:33; 25:6,7; Iz. 57:15; 66:2; Jer. 45:5; Lk. 22:24-27; Jok. 4:6,10; 1 Pet. 5:3,5,6. Giesmės: 322, 167, 168, 144, 4, 134, 229 / 321, 474, 15. Poems of Dawn, 82; Wiersze brzasku, 73: Tiesiog leisk Tėvui daryti tai, ką nori. Tower Reading: Z’11, 440; (R 4928). Klausimai: Ar šią savaitę nusižeminau dėl Viešpaties reikalo? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?