Nuoširdžiai sveikiname svetainėje skirtoje Amerikos religiniam reformatoriui – pastoriui Charles Taze Russell’iui. Ši svetainė atsirado kaip padėkos išraiška Aukščiausiajam Kūrėjui už darbą, kuris buvo atliktas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, pasinaudojant Šventojo Rašto Tyrinėtojų judėjimu, kurio įkūrėjas buvo pastorius Charles Russell.
Pastorius C. T. Russell
Puslapio kūrėjams labai pasisekė, kadangi turėjo galimybę susipažinti su darbais pastoriaus Russell’io. Tai buvo laike tyrinėjimų, kurie turėjo atidengti tikrą Dievo veidą, Biblijos Autorių. Šie tyrinėjimai davė daug gausių atsakymų į klausimus, kurie atsirasdavo galvoje. Nors jie niekada neprilygs pačiam Šventajam Raštui jokiu požiūriu, tačiau ten esanti išmintis priverčia suklusti.
Mūsų nuomone, Charles Russell, pasižymėjęs savo neįvertintais literatūriniais pasiekimais, o taip pat uoliu, pilnu pasišventimu ir pasiaukojančiu gyvenimu, įrodė, kad būtent jame išsipildė pranašystė iš Mato Evangelijos 24:45, 46 : „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį”.
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra keletas Šventojo Rašto tyrinėtojų grupių, kurioms pastoriaus Charles Russell mokinimai sudaro pagrindą jų esamų pažiūrų. Mes nereklamuojame nei vienos iš tų grupių, tačiau susikaupiame ties tuo, kas buvo per jį išleista, dar prieš pasidalinimą (1917 m.).
Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
