Nuoširdžiai sveikiname svetainėje skirtoje Amerikos religiniam reformatoriui – pastoriui Charles Taze Russell’iui. Ši svetainė atsirado kaip padėkos išraiška Aukščiausiajam Kūrėjui už darbą, kuris buvo atliktas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, pasinaudojant Šventojo Rašto Tyrinėtojų judėjimu, kurio įkūrėjas buvo pastorius Charles Russell.
Pastorius C. T. Russell
Puslapio kūrėjams labai pasisekė, kadangi turėjo galimybę susipažinti su darbais pastoriaus Russell’io. Tai buvo laike tyrinėjimų, kurie turėjo atidengti tikrą Dievo veidą, Biblijos Autorių. Šie tyrinėjimai davė daug gausių atsakymų į klausimus, kurie atsirasdavo galvoje. Nors jie niekada neprilygs pačiam Šventajam Raštui jokiu požiūriu, tačiau ten esanti išmintis priverčia suklusti.
Mūsų nuomone, Charles Russell, pasižymėjęs savo neįvertintais literatūriniais pasiekimais, o taip pat uoliu, pilnu pasišventimu ir pasiaukojančiu gyvenimu, įrodė, kad būtent jame išsipildė pranašystė iš Mato Evangelijos 24:45, 46 : „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį”.
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra keletas Šventojo Rašto tyrinėtojų grupių, kurioms pastoriaus Charles Russell mokinimai sudaro pagrindą jų esamų pažiūrų. Mes nereklamuojame nei vienos iš tų grupių, tačiau susikaupiame ties tuo, kas buvo per jį išleista, dar prieš pasidalinimą (1917 m.).
Jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes” To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą – 1 Pet 2:9.
Tikrasis mūsų pašaukimo į šviesą tikslas yra tai, kad leistume jai šviesti. Jei neleisime jai šviesti, tai parodysime, kad nesame jos verti; ir tada šis lobis iš mūsų bus paimtas ir liksime tamsoje. Jeigu iš tikrųjų gavome šią šviesą ir pilnai pasišventėme Dievui, tai paklauskime kiekvienas savęs: Ką aš padariau, kad liaupsinčiau dorybes To, kuris pakvietė mane iš tamsos? Ar nuvykau su šia žinia pas mano artimus, esančius arti ir toli? Ar tikrai galiu tvirtinti, kad atidaviau:
Viską Jėzui, viską Jėzui,
Visą savo gyvenimą, išpirktą Tavo galia;
Visas savo mintis, žodžius, darbus,
Visas savo dienas, savo valandas?
– Z’03, 165 (R 3199).
* * *
Dievo žmonės yra renkami iš žmonijos tarpo tam, kad galėtų dalyvauti Jo Karalystėje, būtų žmonėmis, atskirtais nuo kitų ir pašvęstais Viešpačiui, kad jie būtų išskirtina, ypatinga Viešpaties nuosavybė. Tokiai paskirčiai, tokiai didelei privilegijai jie yra pašaukti, kad galėtų duoti Dievui garbę, skelbdami žodžiais ir darbais Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Tai yra mūsų pašaukimas, todėl parodykime kitiems Jo charakterio bruožus, mūsų mokymais ir pavyzdžiu – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Iš. 19:5,6; Įst. 7:6; 10:15; Dan. 7:18,22,27; Iz. 61;6; 66:21; Zach. 6:12,13; 1 Pet. 1:2; 2:5; Ef. 1:4,5; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Tit. 2:14; Apd. 20:28; Rom. 8:23-25; Apr. 1:6; 5:10; 20:6; Jn. 17:9.
Giesmės: 225, 41, 322, 153, 216, 310, 6 / 24, 108, 171.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai aš atnešu save.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5460).
Klausimai: Kaip šis tekstas paveikė mane šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
