Jis atidavė Savo gyvybę mirčiai ir leidosi priskiriamas prie maištininkų – Iz. 53:12.
Kaip kiekvienas, kuris seka mūsų Viešpaties pėdomis turi išgyventi, patirti kai kuriuos Getsemanės išbandymus, taip kiekvienas turi mažų mažiausiai, tam tikrame laipsnyje, patirti visus išbandymus, kokius turėjo Viešpats. Todėl nepamirškime atkreipti dėmesį į galimybes tarnauti broliams, tiems ,,mažutėliams”, Kristaus bendramokiniams. Būkime atsargūs, kad nepridėtume priekaištų, kurie turi kristi ant visų Avinėlio pasekėjų, bet priešingai, sakykime užuojautos žodžius, padėkime kitiems nešti sunkumų ir išbandymų kryžius. Taip darydami geriausiai parodysime mūsų Viešpačiui ir Galvai, kaip mes būtume branginę progą padėti Jam nešant Jo kryžių tuo keliu, kuris vedė į Kalvariją – Z’99, 125 (R 2473).
* * *
Mūsų Viešpaties mirtis nebuvo tariama mirtis. Jo mirtis buvo tikra. Visa Savo esybe buvo atiduotas mirčiai. Šis procesas buvo laipsniškas, lėtas. Tęsėsi jis tris su puse metų ir susidarė iš fizinio išsekimo, protinio liūdesio ir fizinės prievartos. Jėzus taip labai mus pamilo, kad mūsų labui per nepilnas tris dienas išbuvo mirties būsenoje. Jo paskutinės valandos taip pat neprabėgo geresnėse sąlygose. Nors nebuvo kaltas dėl nuodėmės ar nusikaltimo, buvo nuteistas mirčiai kaip nuodėmiautojas ir nusikaltėlis, kartu su nuodėmiautojais ir nusikaltėliais – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Pr. 3:15; Ps. 22:1-21; 69:21; Iz. 53; Dan. 9:26; Zach. 12:10; 13:7; Mt. 27:1-50; Mk. 15:1-37; Lk. 23:1-46; Jn. 18:28; 19:30.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 135, 246, 290 / 439, 402, 251.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus mumyse.
Tower Reading: Z’12, 228; (R 5064).
Klausimai: Kokią man padarė įtaką Jėzaus mirtis šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
