Jis atidavė Savo gyvybę mirčiai ir leidosi priskiriamas prie maištininkų – Iz. 53:12.
Kaip kiekvienas, kuris seka mūsų Viešpaties pėdomis turi išgyventi, patirti kai kuriuos Getsemanės išbandymus, taip kiekvienas turi mažų mažiausiai, tam tikrame laipsnyje, patirti visus išbandymus, kokius turėjo Viešpats. Todėl nepamirškime atkreipti dėmesį į galimybes tarnauti broliams, tiems ,,mažutėliams”, Kristaus bendramokiniams. Būkime atsargūs, kad nepridėtume priekaištų, kurie turi kristi ant visų Avinėlio pasekėjų, bet priešingai, sakykime užuojautos žodžius, padėkime kitiems nešti sunkumų ir išbandymų kryžius. Taip darydami geriausiai parodysime mūsų Viešpačiui ir Galvai, kaip mes būtume branginę progą padėti Jam nešant Jo kryžių tuo keliu, kuris vedė į Kalvariją – Z’99, 125 (R 2473).
* * *
Mūsų Viešpaties mirtis nebuvo tariama mirtis. Jo mirtis buvo tikra. Visa Savo esybe buvo atiduotas mirčiai. Šis procesas buvo laipsniškas, lėtas. Tęsėsi jis tris su puse metų ir susidarė iš fizinio išsekimo, protinio liūdesio ir fizinės prievartos. Jėzus taip labai mus pamilo, kad mūsų labui per nepilnas tris dienas išbuvo mirties būsenoje. Jo paskutinės valandos taip pat neprabėgo geresnėse sąlygose. Nors nebuvo kaltas dėl nuodėmės ar nusikaltimo, buvo nuteistas mirčiai kaip nuodėmiautojas ir nusikaltėlis, kartu su nuodėmiautojais ir nusikaltėliais – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Pr. 3:15; Ps. 22:1-21; 69:21; Iz. 53; Dan. 9:26; Zach. 12:10; 13:7; Mt. 27:1-50; Mk. 15:1-37; Lk. 23:1-46; Jn. 18:28; 19:30.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 135, 246, 290 / 439, 402, 251.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus mumyse.
Tower Reading: Z’12, 228; (R 5064).
Klausimai: Kokią man padarė įtaką Jėzaus mirtis šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 24Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
