Jis atidavė Savo gyvybę mirčiai ir leidosi priskiriamas prie maištininkų – Iz. 53:12.
Kaip kiekvienas, kuris seka mūsų Viešpaties pėdomis turi išgyventi, patirti kai kuriuos Getsemanės išbandymus, taip kiekvienas turi mažų mažiausiai, tam tikrame laipsnyje, patirti visus išbandymus, kokius turėjo Viešpats. Todėl nepamirškime atkreipti dėmesį į galimybes tarnauti broliams, tiems ,,mažutėliams”, Kristaus bendramokiniams. Būkime atsargūs, kad nepridėtume priekaištų, kurie turi kristi ant visų Avinėlio pasekėjų, bet priešingai, sakykime užuojautos žodžius, padėkime kitiems nešti sunkumų ir išbandymų kryžius. Taip darydami geriausiai parodysime mūsų Viešpačiui ir Galvai, kaip mes būtume branginę progą padėti Jam nešant Jo kryžių tuo keliu, kuris vedė į Kalvariją – Z’99, 125 (R 2473).
* * *
Mūsų Viešpaties mirtis nebuvo tariama mirtis. Jo mirtis buvo tikra. Visa Savo esybe buvo atiduotas mirčiai. Šis procesas buvo laipsniškas, lėtas. Tęsėsi jis tris su puse metų ir susidarė iš fizinio išsekimo, protinio liūdesio ir fizinės prievartos. Jėzus taip labai mus pamilo, kad mūsų labui per nepilnas tris dienas išbuvo mirties būsenoje. Jo paskutinės valandos taip pat neprabėgo geresnėse sąlygose. Nors nebuvo kaltas dėl nuodėmės ar nusikaltimo, buvo nuteistas mirčiai kaip nuodėmiautojas ir nusikaltėlis, kartu su nuodėmiautojais ir nusikaltėliais – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Pr. 3:15; Ps. 22:1-21; 69:21; Iz. 53; Dan. 9:26; Zach. 12:10; 13:7; Mt. 27:1-50; Mk. 15:1-37; Lk. 23:1-46; Jn. 18:28; 19:30.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 135, 246, 290 / 439, 402, 251.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus mumyse.
Tower Reading: Z’12, 228; (R 5064).
Klausimai: Kokią man padarė įtaką Jėzaus mirtis šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
