Juk burna kalba iš to, ko pertekus širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o piktas žmogus iš pikto lobyno iškelia pikta – Mt. 12:34,35.
Pirmiausia mes turėtume susirūpinti savo širdimi, kad Dievo malonė pilnai kontroliuotų jos jausmus ir polinkius, kad tiesos ir teisingumo principai apsigyventų mūsų širdyje. O toliau, kad teisingumas, gailestingumas, geranoriškumas, broliškas nuoširdumas, atvirumas, meilė, tikėjimas, švelnumas, santūrumas, susivaldymas, aukščiausia pagarba Dievui ir Kristui, bei uoli meilė visoms šventoms dorybėms būtų tvirtai įsišaknijusi širdyje ir valdytų visus mūsų gyvenimo poelgius. Jeigu šie principai bus nepajudinami ir įtvirtinti mūsų širdyse, tada mes, pasisemdami iš gerojo širdies lobyno, kalbėsime teisingus, santūrius, išmintingus ir malonius žodžius – Z’96, 30 (R 1937).
* * *
Širdis – tai mūsų žodžių ir darbų versmė; todėl, kokie yra žmogaus žodžiai ir darbai, tai tokia yra ir širdis. Gera širdis yra perpildyta gerais žodžiais ir darbais, tačiau bloga širdis pilna piktų žodžių ir darbų. Taigi yra būtina išsaugoti širdį švarioje, skaisčioje būsenoje! Šis įspėjimas ir priminimas ypatingai skirtas visiems Viešpaties pasekėjams: „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė” (Pat. 4:23) – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Lk. 6:45; Ps. 37:30; Pat. 10:20; 12:6,17-19; 15:4,23; Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Sam. 16:7; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 51:10; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 12:33,36,37; 15:18-20; 23:26; Hbr. 3:8.
Giesmės: 116, 44, 130, 125, 136, 49, 154 / 132, 415, 347a.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk gerų žodžių.
Tower Reading: Z’06, 92; (R 3746).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Ar šios savaitės išbandymų metu šis tekstas virto tikrove? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 21Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu – Hbr. 4:15,16.
Pagundos valandoje mūsų širdis turi pakilti arčiau didžiojo Mokytojo su pilnu pasitikėjimu ir tikėjimu, pripažįstant Jo meilę, išmintį ir tai, jog gali suteikti mums pagalbą ir yra pasiruošęs tvarkyti visus mūsų reikalus taip, kad jie būtų gėriu tiems, kurie myli Jį. Prašydami pagalbos tokio būtinumo valandoje tikrai gausime Viešpaties patarimą, pagalbą bei jėgą, kad galėtume elgtis santaikoje su teisingumu, tiesa, skaistumu ir meile. Taip galėsime tapti nugalėtojais nuo vienos valandos iki kitos, nuo vienos dienos iki kitos dienos, ir galiausiai, kol tapsime jais tikrai – Z’98, 23 (R 2248).
* * *
Nėra tokio išbandymo ateinančio nuo kūno, pasaulio ir šėtono, ką lemta patirti Viešpaties žmonėms, kurio iš esmės nebūtų patyręs Viešpats. Nors Jo pagundos nebuvo susijusios su nuodėme, bet su pasaulietiškumu ir natūraliu, įgimtu savanaudiškumu, tačiau jos buvo sunkios, ir ištobulino Jame užuojautą mums, esantiems panašiuose išbandymuose. Tai turėtų pripildyti mus pasitikėjimu, artėjant prie Dievo per Viešpatį ir Viešpatyje, prašant pagalbos kiekvieno būtinumo metu – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:17,18; 3:1; 5:1-5; 7:11-28; 8:12; 9:23; Lk. 23:34; Jn. 14:6, 13-16; 16:23-26; 17:20-22; Rom. 8:34; 1 Kor. 10:13; Ef. 3:12; Hbr. 10:19-21.
Giesmės: 96, 139, 167, 168, 299, 35, 239 / 380, 109, 313.
Poems of Dawn, 35; Wiersze brzasku, 23: Yra tik vienas.
Tower Reading: Z’14, 358; (R 5585).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip šie išbandymai mane paveikė?