Jie bus mano, – sako kareivijų VIEŠPATS. – Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kurs jam tarnauja – Mal. 3:17.
Jeigu Viešpats būtų siuntęs mus ieškoti Jo išrinktųjų, tai galbūt surinktume ir pakviestume tokius, kuriuos Jis atmestų, kaip nevertus, kadangi mes nesugebame matyti kito širdies. Taigi, tai žinodami, turime išsiugdyti nuolankumą, švelnumą ir ramumą visų atžvilgiu, turime pilnai pasitikėti Viešpačiu ir laukti Jo vadovavimo, kai būdami Jo tarnais, atliekame tam tikrą darbą taip, kaip Samuelis, kuris laukė Viešpaties vedimo ryšium su Dovydo patepimu – Z’03, 223 (3225).
* * *
Viešpats duoda garbingus pažadus tiems, kurie Jo ieško kaip pagrindinio savo gyvenimo tikslo. Jis daro juos Savo nuosavybe, ir net Savo asmeniniais sūnumis, kas ypatingai bus viešai parodyta toje didžiojoje dienoje. Dievas rūpinasi jais su rūpestingumu ir palankumu. Nė vienas žemiškas tėvas niekada nesielgė su savo vaikais švelniau ir atlaidžiau, nei tai daro Jehova su savo vaikais, kurie su malonumu ir džiaugsmu vykdo savo Tėvo valią – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Ps. 66:16; 56:8; Iz. 65:13,14; Hbr. 3:14; Ps. 135:4; Jn. 17:6,9,10,24; Iz. 62:3; Ps. 103:8-13; Gg. 2:16; Jn. 10:27- 30; 1 Kor. 3:23; 6:20; Gal. 5:24; 2 Tes. 1:7-10; Iš. 19:5; Įst. 7:6; Tit. 2:14; 1 Pet. 2:9; Rom. 8:32; 2 Kor. 6:18; 1 Jn. 3:1-3.
Giesmės: 29, 18, 21, 72, 155, 201, 204 / 393, 417, 87.
Poems of Dawn, 259; Wiersze brzasku, 241: Greitai ateis.
Tower Reading: Z’12, 326; (R 5119).
Klausimai: Kokios turėjo įtakos ši eilutė man šią savaitę? Kodėl? Kokioms aplinkybėms veikiant? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
