Tėve, į Tavo rankas atiduodu [deponuoju] savo dvasią – Lk. 23:46.
Su pilnu pasitikėjimu mūsų brangus Išgelbėtojas kreipėsi į Tėvą ir pilnai tikėdamas pranešė, kad visas gyvenimo ir visas palaimintas ateities viltis patiki Tėvo meilei ir galiai, kad galėtų likti taikoje su Tėvo Žodžiu ir Planu. Panašiai ir mes, kaip mūsų Viešpaties pasekėjai, turime žiūrėti į ateitį su tikėjimu, o mirties valandoje visus savo reikalus patikėti Tam, kuris parodė mums meilę ne vien duodamas Savo Sūnų, kaip mūsų Gelbėtoją, bet taip pat ir visame mūsų gyvenime teikdamas Savo apvaizdą ir rūpestį, duodamas didelius ir brangius pažadus, kurie eina mūsų priešakyje ir duoda mums jėgos, paguodos ir užtikrinimą – Z’99, 128 (R 2473).
* * *
Nors Viešpats prieš Savo mirtį keletą akimirkų pasijautė Dievo apleistas, tai vis dėlto, būtent mirties momente atgavo sąmoningumą, suprato, jog grįžo Dievo malonė, todėl kreipėsi į Jį, kaip į Tėvą. Jėzaus pasitikėjimas Dievo malone buvo toks didelis, kad be abejonių šešėlio Savo būsimo egzistavimo viltis pavedė Tėviškai galiai, turėdamas visišką užtikrinimą, jog Tėvas grąžins Jam gyvybę. Pažodinis vertimas parodo, kad Jis taip pat kitų naudai deponavo (atidavė saugoti) pas Tėvą Savo žmogiškas, žemiškas gyvenimo teises ir Savo teisę į žmogišką, žemišką gyvenimą – P’20, 71.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 33:12,13; Jobo 1:20,21; 2:9; Ps. 22:1-21; Ps. 31:5; 89:26; Iz. 53; Mt. 26:39; Jn. 8:11; Apd. 7:59,60; 21:14; 1 Pet. 2:21-24; Flp. 2:8; Hbr. 2:9,14; 12:3,4; 1 Pet. 4:12 -14, 19; 2 Tim. 4:6.
Giesmės: 5, 15, 132, 187, 168, 190, 246 / 346, 392, 188.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 181: Jis žino.
Tower Reading: Z’15, 38; (R 5621).
Klausimai: Ką šią savaitę man reiškė Kristaus deponuotas nuopelnas? Kaip Jo pasitikėjimas Dievu paveikė mane šią savaitę? Kokią dėl to turėjau palaimą ir kokių turėjo kiti per mane?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 31Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina – Rom. 14:21.
Papiktinti vieną iš šių Viešpaties brolių yra didelis nusikaltimas prieš meilės įstatymą ir prieš Viešpaties įsakymą (Mt. 18:6). Nusikaltimas Dievo akivaizdoje taip pat būtų papiktinimas kitų – tų, kurie dar nėra broliais, neleidimas jiems tapti broliais ir tikėjimo namiškiais. Iš čia mes žinome, kad nors žinojimas ir pašalina iš mūsų įvairius sąžinės draudimus ir įvairius laisvės apribojimus, tačiau pirmiausia meilė turi pritarti šiai laisvei, o tik vėliau galime ja pasinaudoti. Meilė mums duoda nesikeičiančius įsakymus, sakydama: „Mylėsi Viešpatį Dievą tavo iš visos širdies, … o savo artimą, kaip save patį”. Todėl meilė, o ne žinojimas, ne laisvė turi priimti galutinį sprendimą kiekviename reikale – Z’03, 43 (R 3144).
* * *
Stiprieji turi pakelti netobulumus silpnųjų. Jie turėtų su džiaugsmu atsisakyti savo pirmumo teisių žemiškuose reikaluose silpnesnių asmenų dvasinių reikalų naudai. Jau pati mintis apie žmogaus suklupimą, už kurį Kristus numirė, ištikimam Kristaus pasekėjui bus veiksminga priemonė, neleidžianti pataikauti sau silpnesniojo brolio sąskaita. Kas priims šį apsaugantį patarimą, veikiau su džiaugsmu paaukos gyvybę, kad išgelbėti silpnesnįjį brolį, nei pataikaus sau ir leis jam patirti nuostolių – P’34, 63.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 1 Kor. 8; Rom. 15:1-3; 1 Tim. 4:3,4; Kol. 2:16; 1 Kor. 9:10,22; 10:23,24,31-33; 13:5; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15; Flp. 2:4,5; Mt. 13:44-46; 16:24,25; Apd. 20:22-24.
Giesmės: 23, 8, 95, 114, 346, 340, 250 / 5, 468, 347.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 129: O ką darytų Jėzus?
Tower Reading: Z’11, 424; (R 4919).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
