Tėve, į Tavo rankas atiduodu [deponuoju] savo dvasią – Lk. 23:46.
Su pilnu pasitikėjimu mūsų brangus Išgelbėtojas kreipėsi į Tėvą ir pilnai tikėdamas pranešė, kad visas gyvenimo ir visas palaimintas ateities viltis patiki Tėvo meilei ir galiai, kad galėtų likti taikoje su Tėvo Žodžiu ir Planu. Panašiai ir mes, kaip mūsų Viešpaties pasekėjai, turime žiūrėti į ateitį su tikėjimu, o mirties valandoje visus savo reikalus patikėti Tam, kuris parodė mums meilę ne vien duodamas Savo Sūnų, kaip mūsų Gelbėtoją, bet taip pat ir visame mūsų gyvenime teikdamas Savo apvaizdą ir rūpestį, duodamas didelius ir brangius pažadus, kurie eina mūsų priešakyje ir duoda mums jėgos, paguodos ir užtikrinimą – Z’99, 128 (R 2473).
* * *
Nors Viešpats prieš Savo mirtį keletą akimirkų pasijautė Dievo apleistas, tai vis dėlto, būtent mirties momente atgavo sąmoningumą, suprato, jog grįžo Dievo malonė, todėl kreipėsi į Jį, kaip į Tėvą. Jėzaus pasitikėjimas Dievo malone buvo toks didelis, kad be abejonių šešėlio Savo būsimo egzistavimo viltis pavedė Tėviškai galiai, turėdamas visišką užtikrinimą, jog Tėvas grąžins Jam gyvybę. Pažodinis vertimas parodo, kad Jis taip pat kitų naudai deponavo (atidavė saugoti) pas Tėvą Savo žmogiškas, žemiškas gyvenimo teises ir Savo teisę į žmogišką, žemišką gyvenimą – P’20, 71.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 33:12,13; Jobo 1:20,21; 2:9; Ps. 22:1-21; Ps. 31:5; 89:26; Iz. 53; Mt. 26:39; Jn. 8:11; Apd. 7:59,60; 21:14; 1 Pet. 2:21-24; Flp. 2:8; Hbr. 2:9,14; 12:3,4; 1 Pet. 4:12 -14, 19; 2 Tim. 4:6.
Giesmės: 5, 15, 132, 187, 168, 190, 246 / 346, 392, 188.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 181: Jis žino.
Tower Reading: Z’15, 38; (R 5621).
Klausimai: Ką šią savaitę man reiškė Kristaus deponuotas nuopelnas? Kaip Jo pasitikėjimas Dievu paveikė mane šią savaitę? Kokią dėl to turėjau palaimą ir kokių turėjo kiti per mane?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 21Juk Tu esi mano uola ir mano tvirtovė. Tad dėl Savo vardo mane vesk ir man vadovauk – Ps. 31:3.
Po to, kai Dievas jau duos mums tam tikrų pamokų ir išbandymų, o kai kuriuos jų gavome ramybės ir poilsio sąlygomis, Jo elgesio būdas mūsų atžvilgiu gali pasikeisti. Viešpaties apvaizda gali pasikeisti taip, kad dalinai palankios ir nepalankios sąlygos gali pasikeisti į naujas sąlygas ir aplinkybes. Tikrasis dvasinis Izraelitas neturi murmėti ar skųstis ar net sakyti ko jis norėtų, bet turi ieškoti Viešpaties patarimo ir vadovavimo. Ir jeigu jis pastebės Dieviškos apvaizdos vedimą, nors tai būtų dykumos sąlygos, labiau sausringos ir nepageidautinos, nei tos, kuriose jis buvo ankščiau, vis tiek, nieko neklausdamas turi priimti Viešpaties vedimą, ir dar – giedodamas tikėjimo ir pasitikėjimo giesmes – Z’02, 249 (R 3060).
* * *
Dievas, mūsų Uola, yra mūsų Gynėjas, lygiai taip, kaip ta uola, kuri iškilusi aukštai virš šėlstančių bangų ir saugo tą, kuris ieško apsaugos audros metu. Jis kaip mūsų Tvirtovė, ne vien tik saugo mus nuo mūsų priešų antpuolių, bet ir sustiprina mus, kad galėtume atremti jų atakas, puolimus, ir kad galėtume jiems duoti stiprų atkirtį. Jis, kaip mūsų Gynėjas ir Stiprintojas, veda mus Savo Tiesa ir Apvaizda, kad pasiektume charakterį, panašų į Jo. Jis, kaip mūsų Vadas, nukreipia mūsų žingsnius, o kaip mūsų Vadovas, tarp nežinomų mums kelių, rodo mums kelią, vedantį net į Karalystę – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; 49:24,25; Iš. 6:6,7; 12:13,17,23; 14:29,30; 19:4; 23:20; Sk. 23:23; Įst. 32:4; Jobo 1:10; Ps. 34:15,17, 19,20; 41:1-3; 46:1-7; 91; 121; 125:1-3; 146:7,8; Mt. 10:29-31.
Giesmės: 126, 63, 67, 99, 286, 288, 293 / 373, 124, 251.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane.
Tower Reading: Z’02,248; (R 3060).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę atsidaviau Viešpačiui, savo Sustiprintojui ir Vadui? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė? Kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
