Jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes” To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą – 1 Pet 2:9.
Tikrasis mūsų pašaukimo į šviesą tikslas yra tai, kad leistume jai šviesti. Jei neleisime jai šviesti, tai parodysime, kad nesame jos verti; ir tada šis lobis iš mūsų bus paimtas ir liksime tamsoje. Jeigu iš tikrųjų gavome šią šviesą ir pilnai pasišventėme Dievui, tai paklauskime kiekvienas savęs: Ką aš padariau, kad liaupsinčiau dorybes To, kuris pakvietė mane iš tamsos? Ar nuvykau su šia žinia pas mano artimus, esančius arti ir toli? Ar tikrai galiu tvirtinti, kad atidaviau:
Viską Jėzui, viską Jėzui,
Visą savo gyvenimą, išpirktą Tavo galia;
Visas savo mintis, žodžius, darbus,
Visas savo dienas, savo valandas?
– Z’03, 165 (R 3199).
* * *
Dievo žmonės yra renkami iš žmonijos tarpo tam, kad galėtų dalyvauti Jo Karalystėje, būtų žmonėmis, atskirtais nuo kitų ir pašvęstais Viešpačiui, kad jie būtų išskirtina, ypatinga Viešpaties nuosavybė. Tokiai paskirčiai, tokiai didelei privilegijai jie yra pašaukti, kad galėtų duoti Dievui garbę, skelbdami žodžiais ir darbais Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Tai yra mūsų pašaukimas, todėl parodykime kitiems Jo charakterio bruožus, mūsų mokymais ir pavyzdžiu – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Iš. 19:5,6; Įst. 7:6; 10:15; Dan. 7:18,22,27; Iz. 61;6; 66:21; Zach. 6:12,13; 1 Pet. 1:2; 2:5; Ef. 1:4,5; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Tit. 2:14; Apd. 20:28; Rom. 8:23-25; Apr. 1:6; 5:10; 20:6; Jn. 17:9.
Giesmės: 225, 41, 322, 153, 216, 310, 6 / 24, 108, 171.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai aš atnešu save.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5460).
Klausimai: Kaip šis tekstas paveikė mane šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 29Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
