Taigi, kada tik turime progą, darykime gera visiems, o labiausiai tikėjimo namiškiams – Gal. 6:10.
Krikščionis turi būti pasiruošęs daryti gera visiems žmonėms, užmokėdamas savo paties laiku ir patogumais. Tačiau dėl brolių turėtų būti pasiruošęs guldyti ir gyvybę. Jis taip pat turi ieškoti tinkamos progos guldant savo gyvybę diena po dienos, t. y., atiduodant savo laiką Tiesos skelbimui, arba kokiu nors būdu padedant Viešpaties broliams apsirengti visais Dievo ginklais, ir ištverti šioje piktoje dienoje – Z’03, 121 (R 3180).
* * *
Galimybių daryti gera turime ir jų pasitaiko kiekviename žingsnyje. Turime jas gaudyti ir panaudoti iš karto, taip kaip kalnakasys, kuris pagriebia deimantą ar rubiną, kai tik jį pamato. Dievo vaikai turi ugdyti tikrąjį krikščioniškumą, stengdamiesi daryti gera kiekvienam ir visiems. Darydami gera turime vadovaujantis sveiku mąstymu, kuris taip mus ves, kad ypatingai darytume gera broliams, tačiau neapleistume ir kitų, pasiremdami taisykle, pasakyta mūsų Viešpaties: „reikia šitai daryti ir ano neapleisti” – P’36, 48.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 2 Kor. 4:1; Hbr. 10:36; Mok. 3:12; 9:10; Mt. 5:43,44; Jn. 9:4; 12:35; Ps. 37:3,27; Mk. 3:4; Lk. 6:35; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:17,18; Tit. 2:14; 3:8.
Giesmės: 309, 70, 116, 210, 267, 275, 280 / 380, 417, 24.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, ir toliau dirbk.
Tower Reading: Z’13, 311; (R 5331).
Klausimai: Ar šią savaitę išnaudojau galimybes daryti gera? Kam dariau? Kokios buvo aplinkybės? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
