Taigi, kada tik turime progą, darykime gera visiems, o labiausiai tikėjimo namiškiams – Gal. 6:10.
Krikščionis turi būti pasiruošęs daryti gera visiems žmonėms, užmokėdamas savo paties laiku ir patogumais. Tačiau dėl brolių turėtų būti pasiruošęs guldyti ir gyvybę. Jis taip pat turi ieškoti tinkamos progos guldant savo gyvybę diena po dienos, t. y., atiduodant savo laiką Tiesos skelbimui, arba kokiu nors būdu padedant Viešpaties broliams apsirengti visais Dievo ginklais, ir ištverti šioje piktoje dienoje – Z’03, 121 (R 3180).
* * *
Galimybių daryti gera turime ir jų pasitaiko kiekviename žingsnyje. Turime jas gaudyti ir panaudoti iš karto, taip kaip kalnakasys, kuris pagriebia deimantą ar rubiną, kai tik jį pamato. Dievo vaikai turi ugdyti tikrąjį krikščioniškumą, stengdamiesi daryti gera kiekvienam ir visiems. Darydami gera turime vadovaujantis sveiku mąstymu, kuris taip mus ves, kad ypatingai darytume gera broliams, tačiau neapleistume ir kitų, pasiremdami taisykle, pasakyta mūsų Viešpaties: „reikia šitai daryti ir ano neapleisti” – P’36, 48.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 2 Kor. 4:1; Hbr. 10:36; Mok. 3:12; 9:10; Mt. 5:43,44; Jn. 9:4; 12:35; Ps. 37:3,27; Mk. 3:4; Lk. 6:35; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:17,18; Tit. 2:14; 3:8.
Giesmės: 309, 70, 116, 210, 267, 275, 280 / 380, 417, 24.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, ir toliau dirbk.
Tower Reading: Z’13, 311; (R 5331).
Klausimai: Ar šią savaitę išnaudojau galimybes daryti gera? Kam dariau? Kokios buvo aplinkybės? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
