Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 31Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina – Rom. 14:21.
Papiktinti vieną iš šių Viešpaties brolių yra didelis nusikaltimas prieš meilės įstatymą ir prieš Viešpaties įsakymą (Mt. 18:6). Nusikaltimas Dievo akivaizdoje taip pat būtų papiktinimas kitų – tų, kurie dar nėra broliais, neleidimas jiems tapti broliais ir tikėjimo namiškiais. Iš čia mes žinome, kad nors žinojimas ir pašalina iš mūsų įvairius sąžinės draudimus ir įvairius laisvės apribojimus, tačiau pirmiausia meilė turi pritarti šiai laisvei, o tik vėliau galime ja pasinaudoti. Meilė mums duoda nesikeičiančius įsakymus, sakydama: „Mylėsi Viešpatį Dievą tavo iš visos širdies, … o savo artimą, kaip save patį”. Todėl meilė, o ne žinojimas, ne laisvė turi priimti galutinį sprendimą kiekviename reikale – Z’03, 43 (R 3144).
* * *
Stiprieji turi pakelti netobulumus silpnųjų. Jie turėtų su džiaugsmu atsisakyti savo pirmumo teisių žemiškuose reikaluose silpnesnių asmenų dvasinių reikalų naudai. Jau pati mintis apie žmogaus suklupimą, už kurį Kristus numirė, ištikimam Kristaus pasekėjui bus veiksminga priemonė, neleidžianti pataikauti sau silpnesniojo brolio sąskaita. Kas priims šį apsaugantį patarimą, veikiau su džiaugsmu paaukos gyvybę, kad išgelbėti silpnesnįjį brolį, nei pataikaus sau ir leis jam patirti nuostolių – P’34, 63.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 1 Kor. 8; Rom. 15:1-3; 1 Tim. 4:3,4; Kol. 2:16; 1 Kor. 9:10,22; 10:23,24,31-33; 13:5; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15; Flp. 2:4,5; Mt. 13:44-46; 16:24,25; Apd. 20:22-24.
Giesmės: 23, 8, 95, 114, 346, 340, 250 / 5, 468, 347.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 129: O ką darytų Jėzus?
Tower Reading: Z’11, 424; (R 4919).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
