Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 18Viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės – 1 Tes. 5:21.
Nors Dievo žmonės labai vertina pranašavimus, tai yra viešus skelbimus, tačiau turi išmokti nepriimti to ką girdi, be tinkamo ištyrimo ir kritikos. Turi ištirti viską, ką girdi, turi atskirti, kas atitinka logiką ir Šventąjį Raštą, o kas yra vien tik prielaida ir gal būt sofistika. Jie turi patikrinti tai, ką girdi, su tikslu tvirtai laikytis visko, kas sutinka su Dievo Žodžiu ir kas yra santaikoje su Šventąja Dvasia. Jie turi greitai atmesti tai, kas neišlaiko tokio išmėginimo – Z’03, 26 (R 3135).
* * *
Šėtonas padarė taip, jog doktrina apie dvasininkų Dievišką teisę yra visuotina ir palaiko šią nuomonę, jog dvasininkija ir kunigija – tai įgalioti Dievo atstovai, kuriais žmonės turi aklai ir neabejotinai pasitikėti ir jiems paklusti. Šia doktrina pasisekė jam suvedžioti beveik visą pasaulį. Dievas nenori, kad Jo sūnūs būtų šios doktrinos įtakoje, kuri atvedė iki tokių pasekmių. Todėl pataria atsargiai ištirti visus dalykus, kuriuos jie nori priimti ir kuriems nori pritarti, bei reikalauja, kad šie dalykai būtų santaikoje patys su savimi, su Šventojo Rašto tekstais ir jo doktrinomis, su Dievo charakteriu, Išpirkimu, su Dievo tikslais ir faktais. Dievas reikalauja laikytis tik tų dalykų, kurie išlaiko šiuos visapusiškus ir pagrįstus testus – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Iš. 23:7; Pat. 28:5; Iz. 29:8; Mt. 24:4; Jn. 5:39; 1 Kor. 2:15; 14:29; Flp. 4:8; Hbr. 10:23,24; 2 Pet. 1:15-21; 1 Jn. 4:1-3; Apr. 2:2.
Giesmės: 79, 22, 49, 296, 306, 311, 332 / 100, 317, 415.
Poems of Dawn, 4; Wiersze brzasku, 1: Didžiosios Tiesos. Tower Reading: Z’10, 297; (R 4684).
Klausimai: Ar šią savaitę ištyriau tai, kas man buvo pateikta, kad tuo dalyku tikėčiau? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
