Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 18Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį – Iš. 33:14.
Dievas visuomet yra kartu su Savo žmonėmis. Jis visada galvoja apie mus, prižiūri mūsų reikalus, saugo mus nuo pavojų, aprūpina mus dvasiniais ir laikinais dalykais, skaito mūsų širdis, pastebi kiekvieną meilingą prisirišimo impulsą Jam, formuoja įtakas aplink mus mūsų disciplinavimui ir valymui, bei girdi silpniausią šauksmą pagalbos, užjautimo bei bendravimo su Juo. Jis niekada, nei minutei nepalieka mūsų be apsaugos, ar šaukiamės pagalbos įtemptos dienos vidurdienyje, ar ramios nakties valandoje. Kiek palaimos duoda supratimas tokios tvirtos ištikimybės! Iš tikrųjų, nei vienas tikras Dievo vaikas nebus be šio įsūnijimo ir priėmimo įrodymo – Z’03, 376 (R 3250).
* * *
Viešpaties veidas nurodo į Jo malonę. Jo nemalonė žmonijos giminei buvo parodyta tuo, kad Jis nusisuko nuo žmonijos. O kada Viešpaties malonė sugrįš žmogui, Jo veidas spindės malonumu, gydymu ir palaiminimu. Dabartiniu metu Viešpats teikia malonę Savo žmonėms, kaip jiems skirtą ypatingą dalį. Neatsižvelgiant į turimus mūsų įvairius trūkumus, jos turėjimas padaro mus labai turtingais. Jo malonė užtikrina mus, kad nugalėsime mūsų dvasinius priešus, o po pergalės būsime palaiminti Kanaano poilsiu su amžina ramybe nuo nuodėmės, klaidų, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Būsime palaiminti tuo Dievišku tikro poilsio idealu, pilnu išminties, teisingumo, meilės, jėgos ir svarstymo apie Karalystės reikalus – P’30, 151,152.
Paralelinės citatos: Ps. 5:12; 11:7; 41:11,12; 102;13; Pat. 16:7; Ez. 39:29; Lk. 2:52; Jn. 14:16-23; Apd. 10:35; Ef. 1:6; Hbr. 4:14-16; 1 Pet. 2:9.
Giesmės: 46, 283, 235, 68, 244, 94, 179 / 257, 393, 433.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas. Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus šią savaitę, susijusius su Dievo malone ir poilsiu Jame? Ką padariau, norėdamas jį gauti? Kaip jį išnaudojau?
