Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 15Jei išdalinčiau visą savo turtą vargšams ... bet neturėčiau meilės, man iš to nebūtų jokios naudos – 1 Kor. 13:3.
Atlikdami mūsų pareigas kitų atžvilgiu neturime užmiršti, kad pinigai tai nėra vienintelis dalykas, ko labai reikia žmonėms – kai kuriems nereikia pinigų, bet reikia meilės ir simpatijos, pritarimo. Mūsų Viešpats buvo vienas iš tokių. Jo meilės pilnoji širdis rado palyginti mažai draugystės, bendravimo tarp mažiau ar daugiau nuodėmės suterštų protų, net tarp kilniausių iš puolusios žmonijos, reprezentuotų Jo Apaštalais. Atrodo, kad Marijoje surado meilės ir atsidavimo gilumą, o tai buvo Jam saldžiu smilkalų kvapu, pastiprinimu, atgaivinimu ir jėgų atgavimu. Atrodo, kad Marija labiau nei kiti įvertino Mokytojo charakterio didybę. Ji ne tik kad džiaugėsi sėdėdama prie Jo kojų, norėdama iš Jo mokytis, bet taip pat su malonumu manifestavo Jam savo atsidavimą ir savo meilę, užmokėdama didelę kainą – Z’99, 77 (R 2447).
* * *
Apaštalo žodžiai parodo, jog yra galimybė duoti visai dėl kitų priežasčių nei geraširdiškumas. Svarstydami apie tai pripažįstame Jo patvirtintą tiesą, pasiremdami faktais, jog vieni duoda dėl tuščios garbės, antri norėdami pasirodyti, kiti dėl naudos, o dar kiti iš pavydo ir konkurencijos. Labdara, šelpimas atliekamas dėl tokių priežasčių, neabejotinai gadina charakterį. Kad abu, tas kuris duoda ir tas kuris gauna, galėtų patirti palaiminimą, davimas turi būti iš Dievo meilės – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34; 1 Kor. 13:1,2,4-13; 16:14; 2 Kor. 9:7;Mt. 6:1-4; 7:22,23; Pat. 17:9; Gal. 5:6; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim.1:5; 1 Pet. 4:8; 1 Jn. 3:14-18.
Giesmės: 170, 165, 166, 22, 201, 95, 105 / 475, 370, 123.
Poems of Dawn, 157; Wiersze brzasku, 147: Aš troškau tarnauti savo Mokytojui.
Tower Reading: Z’16, 215; (R 5926).
Klausimai: Kokių motyvų skatinamas dariau gera šią savaitę? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės ir rezultatai?
