Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 21Juk Tu esi mano uola ir mano tvirtovė. Tad dėl Savo vardo mane vesk ir man vadovauk – Ps. 31:3.
Po to, kai Dievas jau duos mums tam tikrų pamokų ir išbandymų, o kai kuriuos jų gavome ramybės ir poilsio sąlygomis, Jo elgesio būdas mūsų atžvilgiu gali pasikeisti. Viešpaties apvaizda gali pasikeisti taip, kad dalinai palankios ir nepalankios sąlygos gali pasikeisti į naujas sąlygas ir aplinkybes. Tikrasis dvasinis Izraelitas neturi murmėti ar skųstis ar net sakyti ko jis norėtų, bet turi ieškoti Viešpaties patarimo ir vadovavimo. Ir jeigu jis pastebės Dieviškos apvaizdos vedimą, nors tai būtų dykumos sąlygos, labiau sausringos ir nepageidautinos, nei tos, kuriose jis buvo ankščiau, vis tiek, nieko neklausdamas turi priimti Viešpaties vedimą, ir dar – giedodamas tikėjimo ir pasitikėjimo giesmes – Z’02, 249 (R 3060).
* * *
Dievas, mūsų Uola, yra mūsų Gynėjas, lygiai taip, kaip ta uola, kuri iškilusi aukštai virš šėlstančių bangų ir saugo tą, kuris ieško apsaugos audros metu. Jis kaip mūsų Tvirtovė, ne vien tik saugo mus nuo mūsų priešų antpuolių, bet ir sustiprina mus, kad galėtume atremti jų atakas, puolimus, ir kad galėtume jiems duoti stiprų atkirtį. Jis, kaip mūsų Gynėjas ir Stiprintojas, veda mus Savo Tiesa ir Apvaizda, kad pasiektume charakterį, panašų į Jo. Jis, kaip mūsų Vadas, nukreipia mūsų žingsnius, o kaip mūsų Vadovas, tarp nežinomų mums kelių, rodo mums kelią, vedantį net į Karalystę – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; 49:24,25; Iš. 6:6,7; 12:13,17,23; 14:29,30; 19:4; 23:20; Sk. 23:23; Įst. 32:4; Jobo 1:10; Ps. 34:15,17, 19,20; 41:1-3; 46:1-7; 91; 121; 125:1-3; 146:7,8; Mt. 10:29-31.
Giesmės: 126, 63, 67, 99, 286, 288, 293 / 373, 124, 251.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane.
Tower Reading: Z’02,248; (R 3060).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę atsidaviau Viešpačiui, savo Sustiprintojui ir Vadui? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė? Kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
