Kiekvienas mūsų tegyvena artimui įtikti, jo labui, pagerinimui – Rom. 15:2.
Kiekvienas Viešpaties mokinys turi atsiminti, kad speciali misija jo pareigų, pašaukimo ir pakvietimo dabartiniu metu yra pasiaukojimas. Viena iš tarnavimo formų, kurios dažnai nepastebi Viešpaties mokiniai, tai galimybė atsisakyti savo asmeninių kelių ir planų, savo asmeninių metodų ar pirmumo teisių, ir vietoj jų, taikos labui, pritarti kitų planams ir pirmumo teisėms – ten, kur paliestos yra vien tik mūsų asmeninės pirmumo teisės, ir kur tikime, kad Viešpats taip pat bus patenkintas, jei šis reikalas būtų sutvarkytas vienokiu ar kitokiu būdu. Galime, taikos labui, atsisakyti savo asmeninių privilegijų, išpildant kitų norus, jeigu matome, kad toks mūsų elgesys pasitarnaus kokiam nors gėriui – Z’14, 308,309 (R 5555).
* * *
Žiūrėdami į šios eilutės kontekstą matome, kad Šventas Paulius tuo artimuoju laikė mūsų tarnybos draugą Viešpatį Jėzų, o kitus – tolesniais artimaisiais. Ne vien pareiga, bet ir privilegija yra visiems Kristaus mokiniams, išsižadant savęs, patikti kitiems, ne jų kūnams, bet jų naujoms širdims, protams ir valiai. Tai turi pasitarnauti jų gėriui, kad jie galėtų augti tikėjime, viltyje ir meilėje – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 8:19-22; 10:37-39; 13:44-46; 16:24,25; 19:12,21; Lk. 14:26-33; 21:2-4; Jn. 12:25; Apd. 20:22-24; 21:13; Rom. 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:10-13; 9:12-27; 10:23,24; Flp. 2:4; 3:7-11; 1 Pet. 2:11-16; 4:1,2; Judo 20,21.
Giesmės: 224, 8, 23, 95, 134, 170, 259 / 422, 379, 318.
Poems of Dawn, 165; Wiersze brzasku, 154: Mažytė šviesa.
Tower Reading: Z’14, 69; (R 5412).
Klausimai: Ar šią savaitę išsižadėjau savęs brolių naudai? Kaip? Kodėl? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 11Kas neneša savo kryžiaus, mane sekdamas, negali būti mano mokytiniu – Lk. 14:27.
Mūsų Viešpaties kryžiaus nešimas, tai
Tėvo valios pildymas esant nepalankioms sąlygoms. Ją vykdydamas Jis susidūrė su pavydu, neapykanta, pykčiu, kova, persekiojimu ir t. t., nuo tų, kurie laikė save Dievo žmonėmis, bet kuriems mūsų Viešpats, kuris skaitė jų širdis, pasakė, kad jie kilę iš jų tėvo – velnio. Kadangi einame tuo pačiu keliu, kuriuo vaikščiojo mūsų Mokytojas, galime pagrįstai tikėtis, kad mūsų kryžiai bus panašūs į Jo kryžių. Mes turėsime opoziciją, kai vykdysime mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. Turėsime opoziciją, kai tarnausime Jo reikalui ir kuomet šviesime šviesa taip, kaip nurodė mūsų Viešpats ir Vadas – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Kryžius reiškia nepalankius išbandymus, kuriuos turime patirti, kuomet stengiamės savo elgesį taip pavergti, kad jis būtų klusnus Dievo Žodžio taisyklėms. Tik tie, kurie taip elgiasi, yra apibūdinti žodžiais „eina paskui mane”. Didžioji dauguma taip nesielgia net ir įprastose aplinkybėse. Tik nedidelė mažuma taip elgiasi esant tokioms aplinkybėms; tačiau tik labai mažas Jėzaus pasekėjų skaičius taip elgiasi esant bet kokiai situacijai. Kartais jie taip darydami išsekina jėgas iki pat savo ištvermės ribų. Ir jei ne Viešpaties ypatinga pagalba, be abejonės, jie nesugebėtų nešti savo kryžiaus. Viešpaties gausi ir su malonumu teikiama pagalba apsaugo juos ir neleidžia jiems nukristi, išlaiko juos mokinių būsenoje – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Mt. 7:13,14; 8:19,20; 10:37-39; 13:45-47; 16:24;Lk. 14:26,28; 18:28-33; Apd. 20:22-24; Rom. 14:1-15:3; 1 Kor. 9:25-27; Gal. 5:16,17,24; 1 Pet. 2:11-16.
Giesmės: 8, 114, 134, 279, 160, 14, 67 / 5, 87, 345.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pakeitimas kryžiaus. Tower Reading: Z’14, 90; (R 5425).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo kryžiumi ir kaip jį nešiau? Kokios buvo pasekmės?
