Kas ištikimas mažiausiame dalyke, tas ištikimas ir dideliame – Lk. 16:10.
Tai nereiškia, kad Dievo žmonės turi būti patenkinti įprasto kasdieninio gyvenimo eiga, ar tai būtų namuose, ar darbe ir sakyti sau: „Dievas priima mano darbą lygiai taip pat, kaip tai atlikčiau Dievui ir kitokiu, Jam labiau priimtinu būdu“. Tačiau ši eilutė nurodo kitaip, kad kiekvienas žmogus, atsidūręs tokioje situacijoje, turėtų kasdien rūpestingai peržiūrėti savo žemiškas pareigas ir įsipareigojimus, kad galėtų suprasti ir sužinoti, kokiu būdu galėtų teisingai ir tinkamai paimti keletą minučių, valandų ar dienų iš žemiškų reikalų ir žemiškų interesų laiko ir pašvęsti šį laiką savo ar kitų dvasiniams reikalams ir dvasinei naudai. Tas, kuris stengiasi panaudoti greitai bėgančias minutes, kad jas skirti, kiek tai leidžia galimybės, Tėvo reikalams, yra pasišventęs ir savęs išsižadantis mokinys – Z’03, 407 (R 3265).
* * *
Asmens charakteris pasireiškia visame tame, ką jis daro. Todėl, kaip jis vertina mažus reikalus ir mažus įsipareigojimus, yra toks pat geras parodymas jo charakterio, kaip ir jo elgesys dideliuose reikaluose. Būtent, tokia yra Dievo taisyklė, įvertinant charakterį, įvertinant šventuosius, kurių ištikimybę Viešpačiui mažuose šio gyvenimo reikaluose Jis priima kaip pakankamą garantiją jų ištikimybės dideliuose dalykuose ateityje – P’33, 63.
Paralelinės citatos: Zach. 4:10; Mt. 25:21; Lk. 16:11,12; 19:17; Hbr. 3:2; Pat. 28:20; Mt. 10:22; 24:45-47; 1 Kor. 4:2; Apr. 2:7,10, 17,26,27; 3:5,11,12,21.
Giesmės: 312, 13, 110, 114, 183, 197, 200 / 57, 1, 203.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’15, 234; (R 5740).
Klausimai: Ar buvau ištikimas šią savaitę? Kokiuose dalykuose? Kieno kaina? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 31Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina – Rom. 14:21.
Papiktinti vieną iš šių Viešpaties brolių yra didelis nusikaltimas prieš meilės įstatymą ir prieš Viešpaties įsakymą (Mt. 18:6). Nusikaltimas Dievo akivaizdoje taip pat būtų papiktinimas kitų – tų, kurie dar nėra broliais, neleidimas jiems tapti broliais ir tikėjimo namiškiais. Iš čia mes žinome, kad nors žinojimas ir pašalina iš mūsų įvairius sąžinės draudimus ir įvairius laisvės apribojimus, tačiau pirmiausia meilė turi pritarti šiai laisvei, o tik vėliau galime ja pasinaudoti. Meilė mums duoda nesikeičiančius įsakymus, sakydama: „Mylėsi Viešpatį Dievą tavo iš visos širdies, … o savo artimą, kaip save patį”. Todėl meilė, o ne žinojimas, ne laisvė turi priimti galutinį sprendimą kiekviename reikale – Z’03, 43 (R 3144).
* * *
Stiprieji turi pakelti netobulumus silpnųjų. Jie turėtų su džiaugsmu atsisakyti savo pirmumo teisių žemiškuose reikaluose silpnesnių asmenų dvasinių reikalų naudai. Jau pati mintis apie žmogaus suklupimą, už kurį Kristus numirė, ištikimam Kristaus pasekėjui bus veiksminga priemonė, neleidžianti pataikauti sau silpnesniojo brolio sąskaita. Kas priims šį apsaugantį patarimą, veikiau su džiaugsmu paaukos gyvybę, kad išgelbėti silpnesnįjį brolį, nei pataikaus sau ir leis jam patirti nuostolių – P’34, 63.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 1 Kor. 8; Rom. 15:1-3; 1 Tim. 4:3,4; Kol. 2:16; 1 Kor. 9:10,22; 10:23,24,31-33; 13:5; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15; Flp. 2:4,5; Mt. 13:44-46; 16:24,25; Apd. 20:22-24.
Giesmės: 23, 8, 95, 114, 346, 340, 250 / 5, 468, 347.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 129: O ką darytų Jėzus?
Tower Reading: Z’11, 424; (R 4919).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
