Naktis beveik praslinko, ir diena yra arti. Tad padėkime į šalį tamsos darbus ir apsivilkime šviesos šarvais – Rom. 13:12.
Tamsos darbai, tai tie darbai, kurie neišlaikytų nuodugnaus ištyrimo ir negautų pagyrimo naujos dispensacijos šviesoje, jeigu ji būtų pilnai įvesta. Atsiminkime, kad priklausome prie tos naujos dispensacijos, o ne prie senosios, ir todėl privalome gyventi santaikoje su mūsų pilietybe ir atsakomybe Šviesos Kunigaikščiui, ir būti opozicijoje tamsos kunigaikščiui, jo darbams ir elgesio būdui – Z’03, 122 (R 3181).
* * *
Šėtono valdymo niūri naktis žemėje eina į pabaigą. Džiaugsminga Kristaus valdymo diena artėja. Kaip Dievo žmonės, turėtume atmesti kiekvieną poelgį ir kiekvieną bruožą, persisunkusį priešininko dvasia, ir apsiginkluoti visokia tiesa ir Viešpaties Dvasios malone. Tokiu būdu mūsų pilietybė Dievo Karalystėje bus tinkamai patvirtinta, o mūsų patriotizmas bus viešai parodytas Dievo malonumui – P’30,31.
Paralelinės citatos: Pr. 6:5,11; 8:21; Ps. 51:5; Pat. 20:9; Mok. 7:20; Iz. 1:5,6; 51:1; 64:6; Jer. 17:9; Mt. 7:17; 15:19; Jn. 3:19; Rom. 1:21-32; 3:9-19,23; 6:6,19,20; Gal. 5:17,19-21; Ef. 4:17-22; 5:11; Kol. 3:8; Ef. 6:12-18; 1 Tes. 5:8; Jn. 3:21; 15:2-8; 2 Kor. 9:8; Gal. 6:4,7-9.
Giesmės: 192, 266, 82, 130, 13, 200, 272 / 102, 66, 171.
Poems of Dawn, 241; Wiersze brzasku, 226: Mūšio laukas.
Tower Reading: Z’15, 280; (R 5568).
Klausimai: Ar šią savaitę atmečiau blogį, o pasirinkau gėrį? Kaip? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
