Džiaugsmingomis lūpomis Tave girs mano burna. Kai tik Tave atsiminsiu savo guolyje, nakties budėjimuose mąstysiu apie Tave – Ps. 63:5,6.
Malda nėra vien tik privilegija, bet ir būtinumas. Ji yra reikalinga mūsų krikščioniškam augimui. Kiekvienas, kuris praranda dėkojimo, garbinimo ir bendravimo norą su gailestinguoju Tėvu, gali būti tikras, kad praranda sūnystės dvasią ir privalo skubiai pašalinti kliūtį, t. y. pasaulį, kūną ir velnią. Kiekvienas naujas Viešpaties pasitikėjimo parodymas mums, kuris apreiškia Dievo charakterį ir planą, neturėtų sumažinti mūsų garbinimo ir maldų, bet turėtų taip mus paveikti, kad dar labiau garbintume Viešpatį ir siųstume Jam maldas. Jeigu mūsų širdis yra gera dirva, tai duos gausių vaisių – Z’96, 161 (R 2004).
* * *
Tas, kuris dirba Kristaus skelbėju, tas skelbia džiaugsmingas doktrinas; nes amžinasis Dievo tikslas yra pasotinti visus palaimomis, atnešti Tėvui garbę ir parodyti Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Ilsėdamiesi Tiesoje, lyg kad lovoje, ir stebėdami Dievo suteikiamą gailestingumą kančių ir sielvartų metu, krikščionys gali skelbti Dievo planą ir per tai šlovinti Tėvo charakterį. Skelbiant Viešpaties Žodį svarbiausias tikslas turėtų būti parodyti kitiems, koks garbingas, kilnus, didis, vertas šlovinimo yra Jehova, mūsų Dievas ir Tėvas! – P’34, 36.
Paralelinės citatos: Kun. 7:12; Ps. 34:1; 50:14,23; 69:30,31; 107:22; 116:17; 119:97; Iz. 63:7; Oz. 14:2; Ef. 5:19,20; Kol. 3:17; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:18; 2 Tes. 1:3; 1 Pet. 2:5; 4:11.
Giesmės: 238, 23, 49, 296, 116, 44, 260 / 314, 108, 58.
Poems of Dawn, 268; Wiersze brzasku, 250: Mano psalmė.
Tower Reading: Z’15, 311; (R 5785).
Klausimai: Ar mano mąstymai ir kalbėjimai šią savaitę buvo apie Viešpaties Žodį ir Jo charakterį? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 8Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, jei kas nori būti pasaulio draugas, tas pasidaro Dievo priešas – Jok. 4:4.
Dievas apgalvotai taip sutvarkė dalykus, kad Jo žmonės turėtų pasirinkti: Dievo draugystę ir bendravimą arba pasaulio draugystę, ir vieną kurią iš jų prarasti. Nes tie dalykai, kuriuos Viešpats myli, yra nemalonūs žmonėms, prisirišusiems prie dabartinio pasaulio, tačiau tie dalykai, kuriuos pasaulis myli yra blogi darbai ir blogos mintys, piktos kalbos, tai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. Tie, kurie šiuos dalykus myli ir praktikuoja, praranda draugystę su Juo – jie neturi Jo Dvasios. „O jei kuris Kristaus Dvasios neturi, tas nėra Jo” – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Šio pasaulio draugystė reiškia geros valios, pritarimo ir pasitikėjimo suteikimą kitiems nuo tų asmenų, kurie yra taikoje su dabartine daiktų tvarka. Kadangi dabartinė tvarka nesuderinama su Dievo charakterio ir valdymo principais, tai pasaulis Viešpaties žmonėms nerodo savo draugystės, o apdovanoja tuos, kurie myli dabartinę tvarką. Pasauliečiai savo širdyse nedraugiškai nusistatę Dievo atžvilgiu. O kadangi nėra draugystės tarp Dievo ir jų, tai norėdami laimėti pasaulio draugystę, neišvengiamai tapsime nesantaikoje su Dievu. Tokia kaina draugystės su pasauliu yra pernelyg didelė – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 8:19,20; Ps. 49:16-18; 73:2-22; Pam. 2:1-12; 11:9,10; Mt. 16:26; Lk. 8:14; Jn. 15:19; Rom. 12:2; 1 Kor. 7:29-31; 2 Tim. 3:2-8; 1 Jn. 2:15-17.
Giesmės: 312, 48, 97, 109, 115, 162, 192 / 102, 433, 317.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’11, 56; (R 4765).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pasaulietis, ar dvasingas? Kodėl tokiu buvau? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokios buvo pasekmės?
