Džiaugsmingomis lūpomis Tave girs mano burna. Kai tik Tave atsiminsiu savo guolyje, nakties budėjimuose mąstysiu apie Tave – Ps. 63:5,6.
Malda nėra vien tik privilegija, bet ir būtinumas. Ji yra reikalinga mūsų krikščioniškam augimui. Kiekvienas, kuris praranda dėkojimo, garbinimo ir bendravimo norą su gailestinguoju Tėvu, gali būti tikras, kad praranda sūnystės dvasią ir privalo skubiai pašalinti kliūtį, t. y. pasaulį, kūną ir velnią. Kiekvienas naujas Viešpaties pasitikėjimo parodymas mums, kuris apreiškia Dievo charakterį ir planą, neturėtų sumažinti mūsų garbinimo ir maldų, bet turėtų taip mus paveikti, kad dar labiau garbintume Viešpatį ir siųstume Jam maldas. Jeigu mūsų širdis yra gera dirva, tai duos gausių vaisių – Z’96, 161 (R 2004).
* * *
Tas, kuris dirba Kristaus skelbėju, tas skelbia džiaugsmingas doktrinas; nes amžinasis Dievo tikslas yra pasotinti visus palaimomis, atnešti Tėvui garbę ir parodyti Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Ilsėdamiesi Tiesoje, lyg kad lovoje, ir stebėdami Dievo suteikiamą gailestingumą kančių ir sielvartų metu, krikščionys gali skelbti Dievo planą ir per tai šlovinti Tėvo charakterį. Skelbiant Viešpaties Žodį svarbiausias tikslas turėtų būti parodyti kitiems, koks garbingas, kilnus, didis, vertas šlovinimo yra Jehova, mūsų Dievas ir Tėvas! – P’34, 36.
Paralelinės citatos: Kun. 7:12; Ps. 34:1; 50:14,23; 69:30,31; 107:22; 116:17; 119:97; Iz. 63:7; Oz. 14:2; Ef. 5:19,20; Kol. 3:17; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:18; 2 Tes. 1:3; 1 Pet. 2:5; 4:11.
Giesmės: 238, 23, 49, 296, 116, 44, 260 / 314, 108, 58.
Poems of Dawn, 268; Wiersze brzasku, 250: Mano psalmė.
Tower Reading: Z’15, 311; (R 5785).
Klausimai: Ar mano mąstymai ir kalbėjimai šią savaitę buvo apie Viešpaties Žodį ir Jo charakterį? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
