Džiaugsmingomis lūpomis Tave girs mano burna. Kai tik Tave atsiminsiu savo guolyje, nakties budėjimuose mąstysiu apie Tave – Ps. 63:5,6.
Malda nėra vien tik privilegija, bet ir būtinumas. Ji yra reikalinga mūsų krikščioniškam augimui. Kiekvienas, kuris praranda dėkojimo, garbinimo ir bendravimo norą su gailestinguoju Tėvu, gali būti tikras, kad praranda sūnystės dvasią ir privalo skubiai pašalinti kliūtį, t. y. pasaulį, kūną ir velnią. Kiekvienas naujas Viešpaties pasitikėjimo parodymas mums, kuris apreiškia Dievo charakterį ir planą, neturėtų sumažinti mūsų garbinimo ir maldų, bet turėtų taip mus paveikti, kad dar labiau garbintume Viešpatį ir siųstume Jam maldas. Jeigu mūsų širdis yra gera dirva, tai duos gausių vaisių – Z’96, 161 (R 2004).
* * *
Tas, kuris dirba Kristaus skelbėju, tas skelbia džiaugsmingas doktrinas; nes amžinasis Dievo tikslas yra pasotinti visus palaimomis, atnešti Tėvui garbę ir parodyti Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Ilsėdamiesi Tiesoje, lyg kad lovoje, ir stebėdami Dievo suteikiamą gailestingumą kančių ir sielvartų metu, krikščionys gali skelbti Dievo planą ir per tai šlovinti Tėvo charakterį. Skelbiant Viešpaties Žodį svarbiausias tikslas turėtų būti parodyti kitiems, koks garbingas, kilnus, didis, vertas šlovinimo yra Jehova, mūsų Dievas ir Tėvas! – P’34, 36.
Paralelinės citatos: Kun. 7:12; Ps. 34:1; 50:14,23; 69:30,31; 107:22; 116:17; 119:97; Iz. 63:7; Oz. 14:2; Ef. 5:19,20; Kol. 3:17; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:18; 2 Tes. 1:3; 1 Pet. 2:5; 4:11.
Giesmės: 238, 23, 49, 296, 116, 44, 260 / 314, 108, 58.
Poems of Dawn, 268; Wiersze brzasku, 250: Mano psalmė.
Tower Reading: Z’15, 311; (R 5785).
Klausimai: Ar mano mąstymai ir kalbėjimai šią savaitę buvo apie Viešpaties Žodį ir Jo charakterį? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 26Nes kas įeina į Jo atilsį, tas irgi ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų – Hbr. 4:10.
Meilės įstatymas, vietoj to, kad reikalautų vienos dienos iš septynių, iš tikrųjų kontroliuoja ir tvarko visą mūsų laiką. Septynias dienas savaitėje turime mylėti Viešpatį, mūsų Dievą, iš visos širdies, proto, sielos ir jėgų. Septynias dienas savaitėje turime mylėti ir mūsų artimą, kaip save patį; ir septynias dienas savaitėje turime ilsėtis. Turime ilsėtis nuo savo darbų, tikėjimu ilsėtis Kristaus užbaigtame darbe, ilsėtis Dievo meilėje ir ilsėtis Dievo ramybėje, kuri viršija bet kokią išmintį ir nuolatos valdo mūsų širdis – Z’02, 205 (R 3037)
* * *
Įeiti į atilsį, poilsį, reiškia priimti užbaigtą Kristaus darbą, tai yra, mūsų išteisinimą prieš Dievą, ir taip pat tai reiškia, jog laikomės pilno įsitikinimo, žinodami, kad naudojamės visomis Tūkstantmečio palaimomis. Tas, kuris turi tokį tikėjimą, vietoj noro nustatyti savo asmeninį teisingumą, turi ramybę, t. y., naudojasi Kristaus teisingumu. Tokiu būdu išteisinantis tikėjimas duoda jam poilsį išteisinime. Be to, jis turi poilsį pasišventime, atsisakydamas gyvenimo sau ir pasauliui, o žiūrėdamas į ateitį ir pasitikėdamas tobulai užtikrinta Dievo Plano sėkminga pabaiga, jis turi tokią pačią ramybę, kuria džiaugiasi Dievas – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:7-4:11; Jobo 22:21,26; 34:29; Ps. 4:8;17:15; 25:12; 29:11; 37:4,11,37; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3,12; 28:12; 53:5; 54:10,13; 57:2,19; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13; Gal. 5:22; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 251, 97, 115, 179, 244, 305, 307 / 124, 368, 116.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas.
Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
