BALANDŽIO 12

Palaiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra dalyvavimas Kristaus kraujuje? Duona, kurią laužome, ar ji nėra dalyvavimas Kristaus kūne? Nes kaip čia tėra vienas duonos kepalas, taip ir vienas kūnas esame mes, daugelis – 1 Kor. 10:16,17.

 

Yra tik viena taurė, nors joje esančios sultys susideda iš daugelio vynuogių; taip pat ir duona yra viena, nors ji susideda iš daugelio grūdų. Grūdas negali išlaikyti savo individualumo ir savo asmeninės gyvybės, jeigu turi tapti duona kitiems. Panašiai ir vynuogės negali ir toliau likti vynuogėmis, jeigu jos turi tapti gaivinančiomis sultimis. Taigi matome, kokiais gražiais žodžiais Apaštalas sako, jog Dievo žmonės yra vienos duonos ir vienos taurės dalininkais. Nėra kito kelio, kuriuo einant galėtume gauti naują prigimtį, kaip tik per Viešpaties pakvietimo priėmimą gerti iš Jo taurės ir būti laužomi su Juo kaip dalininkai tos vienos duonos. Turime būti taip pat palaidoti su Juo krikšte į Jo mirtį ir taip gauti su Juo prisikėlimo garbę, šlovę ir nemirtingumą – Z’01, 76 (R 2771).

*      *       *

Nors pagrindinė mintis, parodyta Viešpaties Vakarienėje, yra išteisinimas, tačiau kita mintis yra pasišventimas. Taigi, žiūrint iš šio požiūrio taško, taurė, kurią Tėvas pripila mums, simbolizuoja kentėjimus, susijusius su pasiaukojančios mirties procesu, o duona simbolizuoja Bažnyčios žemišką prigimtį, paaukotą mirčiai. Taip Viešpaties Mirties Prisiminimo Vakarienėje yra parodyta Jėzaus ir Bažnyčios mirtis – P’34, 46.

 

Paralelinės citatos: Iš. 12:3-14,18,21-28; Mt. 26:26-28; Mk. 14:22-25; 10:35-39; Lk. 12:50; Jn. 18:11; 1 Kor. 11:23-34; Lk. 22:19,20; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 12:1; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 1:5; 4:8; Gal. 2:20; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; 1 Pet. 2:19-24; 3:17,18; 4:13-19; Kol. 1:27; 1 Kor. 12:12,13; Hbr. 3:1; 7:26,27; 1 Pet. 2:5,9; Hbr. 10:4-10; 13:10-14; 9:13-23.

Giesmės: 122, 276, 160, 191, 281, 31, 322 / 5, 295, 135.

Poems of Dawn, 54; Wiersze brzasku, 46: Vienas duonos kepalas.

Tower Reading: Z’13, 327; (R 5341).

 

Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Viešpačiu ir broliais? Kokiu būdu? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?