Mylėk savo artimą kaip save patį – Mt. 22:39.
Jeigu nenori, kad tavo artimas įtarinėtų tave ir apkalbėtų, tai ir pats neturi to daryti. Viešpaties įsakymas reikalauja, kad visi, esantys Jo Sandoroje, saugotųsi ir nekalbėtų jokių įtarinėjimų prieš savo artimą. Jeigu, vis dėlto, sutapus įvairioms aplinkybėms, įtarimas, peržengiantis žinojimo ribas, atsiranda mūsų mintyse, tai naujas protas su savo prigimtiniu geranoriškumu nedelsdamas turi suabejoti šių įtarimų teisingumu, darydamas prielaidą, kad tai galėjo būti pasekmė klaidingos informacijos ar klaidingo aiškinimo, ir taip suabejoti dėl šios spėjamos kaltės kaltinamojo naudai– Z’99, 72 (R 2442).
* * *
Kiekviena morališkai laisva asmenybė yra mūsų artimu, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, lyties, pareigų, amžiaus, šalies, giminystės ar buitinių sąlygų. Turime dvi klases artimųjų: viena tai Adome, o antra – Kristuje. Vieni artimieji yra artimesni už kitus, o skirtingi artumo laipsniai sudaro skirtingus mūsų įsipareigojimus jų atžvilgiu. Taigi, turime didesnius įsipareigojimus mūsų šeimoms negu svetimiems, didesnius pasišventusiems nei laikinai išteisintiems, ir didesnius įsipareigojimus laikinai išteisintiems, nei neišteisintiems. Praktiška šio teksto pritaikymo esmė yra ta, kad parodytume mūsų artimui tokią pačią gerą valią ir patarnavimą, kokį, pažinę Viešpaties valią esant toms pačioms aplinkybėms, norėtume, kad ir mums parodytų, jeigu būtume jo vietoje, o jis mūsų vietoje. Tai yra pareigos meilės taisyklė, t. y. teisingumas mūsų artimųjų atžvilgiu. Auka, kuri duodama pažeidžiant šią taisyklę, negali būti Dievo priimta – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Mich. 6:8; Mt. 7:12; 9:13; Mk. 12:31; Rom. 13:9; Gal. 5:14; Jok. 2:8; 1 Tim. 1:7; 1 Pet. 1:22; 2 Pet. 1:7; 1 Jn. 3:18.
Giesmės: 166, 165, 95, 196, 198, 267, 125 / 295, 393, 37.
Poems of Dawn, 124; Wiersze brzasku, 117: Telaimina tave Dievas! Tower Reading: Z’15, 168; (R 5699).
Klausimai: Ar šią savaitę mylėjau savo artimą kaip save patį? Kokios buvo aplinkybės ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 4Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo – Lk. 11:13.
Jeigu visi pasišventę Viešpaties žmonės galėtų pasiekti tokią būseną, kai pagrindiniu jų gyvenimo tikslu ir visos jų pagrindinės maldų mintys būtų prašymas daugiau Šventosios Dvasios, šventumo dvasios, Tiesos dvasios, Kristaus Dvasios, sveiko mąstymo dvasios, kokią tada palaimą gautų visi! Jei tada jie grumtųsi su Viešpačiu iki pat aušros, jų įsikibimas į Jį tikrai atneštų trokštamą palaiminimą. Nors Viešpats apreiškė Save Savo žmonėms, norėdamas duoti
tą palaiminimą, tačiau Jis jo nesuteikia, kol jie neišmoks jo vertinti ir nuoširdžiai jo trokšti – Z’01, 271 (R 2864).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė savo mokiniams, kad jie yra blogi, nemanė, kad jų ketinimai yra blogi, greičiau, kad jie yra puolę prote ir širdyje. Vis dėlto tai turėjo reikšti, kad jie dar turėjo Dievo paveikslo likučių, kurių dėka žino kaip duoti natūralių gerų dovanų savo vaikams ir sugeba jas duoti. Mūsų Viešpats įrodo, kad jei netobulas žmogus gali padaryti kažką gero, tai tuo labiau absoliučiai Tobula Asmenybė gali padaryti daug daugiau gėrio, tai reiškia, gali suteikti ir suteiks Savo Šventosios Dvasios Savo vaikams, kurie Jo to prašo. Šventosios Dvasios dovana yra pati didžiausia dvasinė dovana; iš tikrųjų, tai yra suma visų mūsų dabartinių dvasinių palaimų ir yra „rankpinigiais” mūsų amžino paveldėjimo. Todėl prašymai Šventosios Dvasios turėtų būti pagrindine tema visų mūsų maldų, išsakytų mūsų Dangiškajam Tėvui. Dievas visa tai duoda tiems, kurie yra Jo – P’30, 183, 184.
Paralelinės citatos: Ps. 103:13; Pat. 1:23; 3:12; Joel. 2:29; Mt. 7:7-11; 21:22; Mk. 11:24; Jn. 14:16; 15:7; 4:10; Ef 1:3; Tit. 3:4,5.
Giesmės: 35, 239, 1, 90, 91, 95, 198 / 417, 100, 238.
Poems of Dawn, 102; Wiersze brzasku, 91: Viešpatie, duok man tai! Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Ar šią savaitę meldžiausi ir prašiau Šventosios Dvasios? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
