Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris yra davęs pažadus – Hbr. 10:23.
Dievo pažadas tai pamatas ant kurio statome viską, ką tikimės turėti mūsų charakteryje ir būsimoje garbėje. Branginkime šią Tiesą taip, kad jokiu būdu ir jokia prasme nesileistume į jokį kompromisą. Laikykimės Tiesos ne tik pagal raidę, bet ir pagal dvasią – mylėdami ją, nes ji yra teisinga, taip pat graži ir didinga. Ir visada prisiminkime kantrios ištvermės svarbą, kad galėtume ne tik ugdyti ir praktikuoti krikščioniškas malones, bet ir džiaugsmingai priimtume išbandymus, persekiojimus ir sunkumus, kokius Dievas numatė mums kaip reikalingus, kad galėtų patikrinti, kiek išugdytas mūsų charakteris, kuris, kaip Jis mums išaiškina, yra nepaprastai svarbus ir be kurio neįmanoma nei pasiekti, nei išlaikyti tobulos meilės – Z’01, 119 (R 2790).
* * *
Žodis „vilties” čia turi reikšmę „Tiesos” (Judo 3). Turbūt Apaštalo mintis buvo ta, kad turėtume ištvermingai pateikti Tiesą, darydami tai drąsiai, be baimės ir tvirtai, nors ir didelės kliūtys atsirastų ir stovėtų kelyje. Jo mintis geriausiai suprantama gali būti tada, kai prisiminsime, jog šiame skyriuje pirmiausiai jis aprašo Jėzų esantį Šventojoje ir Švenčiausioje, o po to kunigus, esančius Šventojoje. Mūsų tekste Apaštalas pateikia mintį, nurodančią į antitipinę Žvakidę, kuri, kaip jis nurodo, simbolizuoja Bažnyčią, su jos sugebėjimais apšviesti ne tuos, kurie yra Kieme ar Stovykloje, bet tik tuos, kurie yra Šventojoje. Taip matydami galime tvirtinti, kad kunigija kūne, turėjo tikslą apšviesti vieni kitus giliomis Tiesomis. Dievas žada Savo malonę tiems, kurie ištikimai ir nepajudinamai vykdo Jo gerą darbą. Dievas tikrai įrodys Savo ištikimybę visose aplinkybėse ir įvykdys Savo pažadus – P’34, 160.
Paralelinės citatos: Hbr. 4:14; 1 Kor. 1:17,18,21,31,27-29; 2:1-8,12,13; 14:1-25; 2 Kor. 2:14-16; 3:12,13; Kol. 1:23-29; 1 Tes. 2:3-12; 2 Tim. 2:15; Tit. 3:8,9; Ps. 57:7; Mt. 10:22; 1 Kor. 15:58; Hbr. 13:9; Įst. 7:8,9; Joz. 23:14; 2 Sam. 7:28; 1 Kar. 8:23,24,56; Ps. 89:1,2,5,8,14,24,28,33,34; Iz. 54:9,10.
Giesmės: 293, 11, 44, 70, 164, 260, 309 / 314, 370, 15.
Poems of Dawn, 302; Wiersze brzasku, 289: Granito siena. Tower Reading: Z’14, 211 (R 5497).
Klausimai: Ar šią savaitę ištvermingai skelbiau Tiesą? Kaip Dievas per tai parodė Savo ištikimybę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?