Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? – Jobo 34:29.
Kas, jei ne Jis, „visokios paguodos Dievas”, gali duoti ramybę tarp neramumų, kurie slegia sielą kaip staigios audros jūroje? Kaip jūreiviai atsidūrę pavojuje, mes šaukiamės pagalbos į Jį, o Jis įveda mus į geidžiamą ir trokštamą uostą – į tą palaimintą uostą, kuriame viešpatauja Dievo ramybė ir taika. O koks prašymas atneša šią ramybę? Tai nėra malda, prašant pašalinti visas nerimo ir neramumų priežastis, kadangi ne visada yra Dievo valia tokiu būdu siųsti ramybę žmogaus dvasiai; tai ne visada yra pats geriausias būdas. Tačiau yra toks prašymas, kuris niekada mūsų neapvilia, o visada atneša ramybę, kurios niekas negali „sudrumsti”. Šis pagalbos šauksmas, tai malda su pasitikėjimu, kad su džiaugsmu ir meile paklusime Dievo valiai – Z’96, 259 (R 2058).
* * *
Elihui, kaip ir kitiems trims Jobo draugams trūko Dievo įkvėpimo, kurį turėjo Jobas. Tačiau Elihu kalboje yra daug išminties, parodančios, kad jis (gyvenęs Abraomo laikuose), buvo toli nuo beždžionės ir turėjo išminties, kurios evoliucijos pasekėjai dar ir dabar nėra pasiekę. Nors šioje eilutėje pasakyti Elihu žodžiai nėra Dievo įkvėpti, tačiau yra teisingi, kadangi Dievas suteikia nesugriaunamą ramybę Savo žmonėmis, kurios kiti negali sunaikinti. Ši ramybė eina iš pilno tikėjimo Juo ir širdies harmonijos su Juo, Jo charakteriu, Planu ir darbais. Tai ramybė, kurios pasaulis nežino, negali duoti ir negali atimti. Dievo žmonės patiria šią ramybę palaimą nešančiuose išbandymuose. Būdami apsaugoti Dievo Sandora, patvirtinta Jo priesaika, Vyriausiojo Kunigo Jėzaus darbu ir turėdami Šventosios Dvasios, jie pakyla aukščiau virš dabartinių rūpesčių ir taip džiaugiasi Dievo ramybe, kuri viršija bet kokį supratimą ir saugo jų širdis bei protus Jėzuje Kristuje amžinam gyvenimui Jame – P’35, 171, 172.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Rom. 8:31; Flp. 4:7; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; Lk. 1:79; 2:14; Jn. 14:27; 16:33; Rom. 2:10; 5:1; 8:6.
Giesmės: 128, 80, 87, 94, 179, 244, 321 / 470, 376, 374.
Poems of Dawn, 100; Wiersze brzasku, 89: Mirtinai sužeistas. Tower Reading: Z’16, 101 (R 5878).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išgyvenimus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?