Nė vienas gundomas tegul nesako: „Esu Dievo gundomas”, nes Dievas negali būti pikto gundomas ir pats nė vieno negundo – Jok. 1:13.
Yra skirtumas tarp gundymų, kuriuos Tėvas laiko tinkamais, ir gundymų, kurie eina nuo priešininko. Tie pirmi gundymai yra lojalumo, ištikimybės išbandymai, susiję su Dievu ir teisingumo principais, ir skirti palaimai ir pagelbėjimui visiems tiems, kurie priešinasi pagundoms ir taip parodo savo ištikimybę teisingumui. Pagundos nuo šėtono, priešingai, savo prigimtimi yra spąstai ir pinklės daryti blogį ir nuodėmę, tai pagundos, kurių metu norima parodyti gėrį kaip blogį, o blogį kaip gėrį, šviesą kaip tamsą, o tamsą kaip šviesą. Tokiu apgaulingu, įviliojančiu į blogio pinkles būdu Dievas nei vieno negundo – Z’04, 7 (R 3296).
* * *
Pagundos tai patrauklios sugestijos, pasiūlymai. Jos gali būti nukreiptos arba į gėrį, arba į blogį. Blogos sugestijos eina nuo šėtono, pasaulio ir mūsų kūno, o geros sugestijos – eina nuo Viešpaties, panaudojant Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Nors Viešpats leidžia, kad ateitų pagundos daryti blogį, norėdamas mus išmėginti, tačiau jos niekada neateina iš Dievo, kadangi tokios sugestijos yra priešingos Jam kaip tobulos išminties, galios, teisingumo ir meilės Šaltiniui, bei Įkvėpėjui, priešingos Jo charakteriui ir siekiams. Kadangi pagundos daryti blogį visai neina iš Dievo charakterio savybių, todėl jos negali eiti iš Jo charakterio bruožų, norint suvilioti Savo kūrinius. Pagundų daryti blogį priskyrimas Dievui yra piktžodžiavimas, o priskyrimas Jam pagundų daryti gėrį yra garbė. Su dėkingumu priskirdami Jam mūsų gundymus gėriui, saugokimės priskirti Jam mūsų gundymus blogiui. Geriau priskirkime pagundas tiems, kuriems priklauso – velniui, pasauliui ir kūnui – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-13; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 1:10-17; 6:27; 14:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 26:41; Lk. 11:4; 2 Kor. 11:3,14,15; Jok. 1:14; 2 Pet. 2:9; 1 Kor. 10:13.
Giesmės: 56, 120, 145, 197, 130, 136, 313 / 5, 104, 238.
Poems of Dawn, 177; Wiersze brzasku, 166: Tu žinai. Tower Reading: Z’15, 341 (R 5799).
Klausimai: Kokias ypatingas pagundas turėjau šią savaitę? Kaip jas priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 6Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
