Nė vienas gundomas tegul nesako: „Esu Dievo gundomas”, nes Dievas negali būti pikto gundomas ir pats nė vieno negundo – Jok. 1:13.
Yra skirtumas tarp gundymų, kuriuos Tėvas laiko tinkamais, ir gundymų, kurie eina nuo priešininko. Tie pirmi gundymai yra lojalumo, ištikimybės išbandymai, susiję su Dievu ir teisingumo principais, ir skirti palaimai ir pagelbėjimui visiems tiems, kurie priešinasi pagundoms ir taip parodo savo ištikimybę teisingumui. Pagundos nuo šėtono, priešingai, savo prigimtimi yra spąstai ir pinklės daryti blogį ir nuodėmę, tai pagundos, kurių metu norima parodyti gėrį kaip blogį, o blogį kaip gėrį, šviesą kaip tamsą, o tamsą kaip šviesą. Tokiu apgaulingu, įviliojančiu į blogio pinkles būdu Dievas nei vieno negundo – Z’04, 7 (R 3296).
* * *
Pagundos tai patrauklios sugestijos, pasiūlymai. Jos gali būti nukreiptos arba į gėrį, arba į blogį. Blogos sugestijos eina nuo šėtono, pasaulio ir mūsų kūno, o geros sugestijos – eina nuo Viešpaties, panaudojant Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Nors Viešpats leidžia, kad ateitų pagundos daryti blogį, norėdamas mus išmėginti, tačiau jos niekada neateina iš Dievo, kadangi tokios sugestijos yra priešingos Jam kaip tobulos išminties, galios, teisingumo ir meilės Šaltiniui, bei Įkvėpėjui, priešingos Jo charakteriui ir siekiams. Kadangi pagundos daryti blogį visai neina iš Dievo charakterio savybių, todėl jos negali eiti iš Jo charakterio bruožų, norint suvilioti Savo kūrinius. Pagundų daryti blogį priskyrimas Dievui yra piktžodžiavimas, o priskyrimas Jam pagundų daryti gėrį yra garbė. Su dėkingumu priskirdami Jam mūsų gundymus gėriui, saugokimės priskirti Jam mūsų gundymus blogiui. Geriau priskirkime pagundas tiems, kuriems priklauso – velniui, pasauliui ir kūnui – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-13; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 1:10-17; 6:27; 14:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 26:41; Lk. 11:4; 2 Kor. 11:3,14,15; Jok. 1:14; 2 Pet. 2:9; 1 Kor. 10:13.
Giesmės: 56, 120, 145, 197, 130, 136, 313 / 5, 104, 238.
Poems of Dawn, 177; Wiersze brzasku, 166: Tu žinai. Tower Reading: Z’15, 341 (R 5799).
Klausimai: Kokias ypatingas pagundas turėjau šią savaitę? Kaip jas priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
