Nė vienas gundomas tegul nesako: „Esu Dievo gundomas”, nes Dievas negali būti pikto gundomas ir pats nė vieno negundo – Jok. 1:13.
Yra skirtumas tarp gundymų, kuriuos Tėvas laiko tinkamais, ir gundymų, kurie eina nuo priešininko. Tie pirmi gundymai yra lojalumo, ištikimybės išbandymai, susiję su Dievu ir teisingumo principais, ir skirti palaimai ir pagelbėjimui visiems tiems, kurie priešinasi pagundoms ir taip parodo savo ištikimybę teisingumui. Pagundos nuo šėtono, priešingai, savo prigimtimi yra spąstai ir pinklės daryti blogį ir nuodėmę, tai pagundos, kurių metu norima parodyti gėrį kaip blogį, o blogį kaip gėrį, šviesą kaip tamsą, o tamsą kaip šviesą. Tokiu apgaulingu, įviliojančiu į blogio pinkles būdu Dievas nei vieno negundo – Z’04, 7 (R 3296).
* * *
Pagundos tai patrauklios sugestijos, pasiūlymai. Jos gali būti nukreiptos arba į gėrį, arba į blogį. Blogos sugestijos eina nuo šėtono, pasaulio ir mūsų kūno, o geros sugestijos – eina nuo Viešpaties, panaudojant Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Nors Viešpats leidžia, kad ateitų pagundos daryti blogį, norėdamas mus išmėginti, tačiau jos niekada neateina iš Dievo, kadangi tokios sugestijos yra priešingos Jam kaip tobulos išminties, galios, teisingumo ir meilės Šaltiniui, bei Įkvėpėjui, priešingos Jo charakteriui ir siekiams. Kadangi pagundos daryti blogį visai neina iš Dievo charakterio savybių, todėl jos negali eiti iš Jo charakterio bruožų, norint suvilioti Savo kūrinius. Pagundų daryti blogį priskyrimas Dievui yra piktžodžiavimas, o priskyrimas Jam pagundų daryti gėrį yra garbė. Su dėkingumu priskirdami Jam mūsų gundymus gėriui, saugokimės priskirti Jam mūsų gundymus blogiui. Geriau priskirkime pagundas tiems, kuriems priklauso – velniui, pasauliui ir kūnui – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-13; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 1:10-17; 6:27; 14:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 26:41; Lk. 11:4; 2 Kor. 11:3,14,15; Jok. 1:14; 2 Pet. 2:9; 1 Kor. 10:13.
Giesmės: 56, 120, 145, 197, 130, 136, 313 / 5, 104, 238.
Poems of Dawn, 177; Wiersze brzasku, 166: Tu žinai. Tower Reading: Z’15, 341 (R 5799).
Klausimai: Kokias ypatingas pagundas turėjau šią savaitę? Kaip jas priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 19Budėkime ir būkime blaivūs – 1 Tes. 5:6.
Budėkime, t. y., rūpestingai atkreipkime dėmesį į visus nurodymus, kuriuos mums davė Viešpats Dievas, parodydamas tai, koks tarnavimas Jam yra priimtinas. Stebėkime save, stengdamiesi kuo tiksliau sekti mūsų didžiojo Vyriausiojo Kunigo pėdomis. Būkime blaivūs – tai reiškia nebūkime lengvabūdiškais; būdami laimingi ir džiaugsmingi Viešpatyje, laisvi nuo rūpesčių, kurie slegia daugelį kitų, kadangi jie blogai supranta dangiškojo Tėvo Planą ir Jo charakterį, būkime blaivūs, rimtai įvertindami dabartines galimybes ir privilegijas, susijusias su Viešpaties tarnyba – neleiskime, kad galimybės ir privilegijos išsprūstų mums iš rankų dėl mūsų apsileidusio nerūpestingumo, dėl ko vėliau turėtume gailėtis – Z’02, 239 (R 3054).
* * *
Žodis
budėti, reiškia stovėti sargyboje. Šis žodis duoda tokią mintį, kad turime būti apsiginklavę, likti budrūs, stebėti savo charakterio būdą, motyvus, mintis, žodžius, poelgius, aplinką ir įtaką, veikiančią mus ir per mus, patikrindami visus dalykus, kurie norėtų įeiti ar palikti mūsų širdies ir proto sferą. Turime nepasitikėti jų tvirtinimais apie draugiškumą mūsų atžvilgiu, reikalauti įrodymo tokioms jų pareikštoms pretenzijoms, ir paimti į nelaisvę tas mintis ir tuos dalykus, kurie negali pateikti tokio įrodymo, leidžiant įeiti ir išeiti tik tokioms mintims ir dalykams, kurie pateikia tokį įrodymą. Turime atkreipti dėmesį į ištisą spektrą mūsų pareigų ir privilegijų, pasilikdami sargyboje iki pat sargybos pasikeitimo. Būti
blaiviu, reiškia išlaikyti charakterio būdo ir teisingo sprendimo pusiausvyrą, ir nebūti tokiu, kuris neįvertina ar pervertinta savo kovos dalyvius, bet tokiu, kuris pripažįsta ne vien tik savo asmeninius silpnumus, poreikius, tikslus ir pasiekimus, bet ir savo priešų, o taip pat mūsų Vadovo galią, Jo tikslus ir pagalbą, ir tokiu, kuris pripažįsta sunkumus, žino savo kovos tikslą, tai, kiek laiko turi tęstis kova, neabejodamas, kad nugalės neištikimus, ir kad ištikimieji nugalės. Visa tai apsvarstydami, turime ugdyti pastovų ir didelį atsargumą – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 23:13; 34:12; Įst. 4:9,23; Joz. 22:5; 1 Kar. 8:25; Ps. 39:1; 141:3; Pat. 4:23; Mal. 2:15; Mt. 16:6; 24:4; 26:40,41; Lk. 11:35; Apd. 20:28-31; 1 Kor. 10:12; 16:13; Ef. 5:15; 6:18; 1 Tim. 4:16; Hbr. 2:1; 3:12; 1 Pet. 1:13; 4:7; 5:8.
Giesmės: 13, 145, 1, 20, 44, 130, 183 / 346, 57, 392.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Švinta aušra! Tower Reading: Z’13, 181; (R 5256).
Klausimai: Ar šią savaitę atkreipiau dėmesį į šį tekstą? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo viso to pasekmės?