Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?