Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 21Juk Tu esi mano uola ir mano tvirtovė. Tad dėl Savo vardo mane vesk ir man vadovauk – Ps. 31:3.
Po to, kai Dievas jau duos mums tam tikrų pamokų ir išbandymų, o kai kuriuos jų gavome ramybės ir poilsio sąlygomis, Jo elgesio būdas mūsų atžvilgiu gali pasikeisti. Viešpaties apvaizda gali pasikeisti taip, kad dalinai palankios ir nepalankios sąlygos gali pasikeisti į naujas sąlygas ir aplinkybes. Tikrasis dvasinis Izraelitas neturi murmėti ar skųstis ar net sakyti ko jis norėtų, bet turi ieškoti Viešpaties patarimo ir vadovavimo. Ir jeigu jis pastebės Dieviškos apvaizdos vedimą, nors tai būtų dykumos sąlygos, labiau sausringos ir nepageidautinos, nei tos, kuriose jis buvo ankščiau, vis tiek, nieko neklausdamas turi priimti Viešpaties vedimą, ir dar – giedodamas tikėjimo ir pasitikėjimo giesmes – Z’02, 249 (R 3060).
* * *
Dievas, mūsų Uola, yra mūsų Gynėjas, lygiai taip, kaip ta uola, kuri iškilusi aukštai virš šėlstančių bangų ir saugo tą, kuris ieško apsaugos audros metu. Jis kaip mūsų Tvirtovė, ne vien tik saugo mus nuo mūsų priešų antpuolių, bet ir sustiprina mus, kad galėtume atremti jų atakas, puolimus, ir kad galėtume jiems duoti stiprų atkirtį. Jis, kaip mūsų Gynėjas ir Stiprintojas, veda mus Savo Tiesa ir Apvaizda, kad pasiektume charakterį, panašų į Jo. Jis, kaip mūsų Vadas, nukreipia mūsų žingsnius, o kaip mūsų Vadovas, tarp nežinomų mums kelių, rodo mums kelią, vedantį net į Karalystę – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; 49:24,25; Iš. 6:6,7; 12:13,17,23; 14:29,30; 19:4; 23:20; Sk. 23:23; Įst. 32:4; Jobo 1:10; Ps. 34:15,17, 19,20; 41:1-3; 46:1-7; 91; 121; 125:1-3; 146:7,8; Mt. 10:29-31.
Giesmės: 126, 63, 67, 99, 286, 288, 293 / 373, 124, 251.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane.
Tower Reading: Z’02,248; (R 3060).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę atsidaviau Viešpačiui, savo Sustiprintojui ir Vadui? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė? Kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
