Pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje – Flp. 3:13.
Pamirštame tai, kas yra už nugaros, kadangi toks elgesys yra teisingas. Dievas užmiršta tai ir sako, kad Jis numetė tai už Savęs, kad visi mūsų netobulumai yra pridengti nuopelnu To, kuris mus pamilo ir kuris mirė už mus, kurį mes mylime, kuriuo pasitikime ir kurio pėdomis stengiamės eiti, nepaisydami kūno netobulumų, kuriuos paveldėjome mažesniame ar didesniame laipsnyje. Tai nereiškia, kad patariame, jog į mūsų klaidas ir ydas turime lengvai žiūrėti ir greitai jas pamiršti. Turime jas ištaisyti tiek, kiek leidžia mūsų galimybės, ir kasdien, dėl šių trūkumų, prašyti Dievo atleidimo – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Prie daiktų ir dalykų, esančių už mūsų, priklauso tie, kurių išsižadėjome išteisinimo metu; tai nuodėmės ir klaidos, o ypatingai tai dalykai, kurių išsižadėjome pasišvęsdami, tai yra savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Pamiršti tuos dalykus, reiškia atitraukti nuo jų savo jausmus, slopinti jų dedamas pastangas vadovauti mums, padaryti mūsų širdis ir protus nepasiekiamais jų pagundoms. Mes sugebėsime šiuos dalykus pamiršti ne vien matydami jų menką vertę, nepasitenkinimą, kilusį pavojų mūsų naujoms širdims ir protams, bet ypatingai todėl, kad pastebėjome didelę vertę, pasitenkinimą, užtikrintą saugumą naujoms mūsų širdims ir protams dvasiniuose reikaluose. Tegul tie paskutiniai dalykai taip paveikia mūsų jausmus, kad tie pirmieji, seni dalykai nebedarytų mums jokios įtakos – P’30, 165-166.
Paralelinės citatos: Pat. 4:25; 17:25,26; Mt. 10:37-39; Jn. 12:25; Ps. 45:10; Pr. 19:26; 24:58-61; Lk. 9:62; 17:32,33; Gal. 4:9; Flp. 3:7,8; Hbr. 10:39; 12:1; 1 Pet. 1:14; 4:1-4; 2 Pet. 1:9.
Giesmės: 312, 192, 193, 88, 150, 47, 127 / 87, 188a, 336.
Poems of Dawn, 179; Wiersze brzasku, 168: Toliau – už šešėlių. Tower Reading: Z’12, 193; (R 5044).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi pamiršti nuodėmę, klaidą, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?