Pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje – Flp. 3:13.
Pamirštame tai, kas yra už nugaros, kadangi toks elgesys yra teisingas. Dievas užmiršta tai ir sako, kad Jis numetė tai už Savęs, kad visi mūsų netobulumai yra pridengti nuopelnu To, kuris mus pamilo ir kuris mirė už mus, kurį mes mylime, kuriuo pasitikime ir kurio pėdomis stengiamės eiti, nepaisydami kūno netobulumų, kuriuos paveldėjome mažesniame ar didesniame laipsnyje. Tai nereiškia, kad patariame, jog į mūsų klaidas ir ydas turime lengvai žiūrėti ir greitai jas pamiršti. Turime jas ištaisyti tiek, kiek leidžia mūsų galimybės, ir kasdien, dėl šių trūkumų, prašyti Dievo atleidimo – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Prie daiktų ir dalykų, esančių už mūsų, priklauso tie, kurių išsižadėjome išteisinimo metu; tai nuodėmės ir klaidos, o ypatingai tai dalykai, kurių išsižadėjome pasišvęsdami, tai yra savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Pamiršti tuos dalykus, reiškia atitraukti nuo jų savo jausmus, slopinti jų dedamas pastangas vadovauti mums, padaryti mūsų širdis ir protus nepasiekiamais jų pagundoms. Mes sugebėsime šiuos dalykus pamiršti ne vien matydami jų menką vertę, nepasitenkinimą, kilusį pavojų mūsų naujoms širdims ir protams, bet ypatingai todėl, kad pastebėjome didelę vertę, pasitenkinimą, užtikrintą saugumą naujoms mūsų širdims ir protams dvasiniuose reikaluose. Tegul tie paskutiniai dalykai taip paveikia mūsų jausmus, kad tie pirmieji, seni dalykai nebedarytų mums jokios įtakos – P’30, 165-166.
Paralelinės citatos: Pat. 4:25; 17:25,26; Mt. 10:37-39; Jn. 12:25; Ps. 45:10; Pr. 19:26; 24:58-61; Lk. 9:62; 17:32,33; Gal. 4:9; Flp. 3:7,8; Hbr. 10:39; 12:1; 1 Pet. 1:14; 4:1-4; 2 Pet. 1:9.
Giesmės: 312, 192, 193, 88, 150, 47, 127 / 87, 188a, 336.
Poems of Dawn, 179; Wiersze brzasku, 168: Toliau – už šešėlių. Tower Reading: Z’12, 193; (R 5044).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi pamiršti nuodėmę, klaidą, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 13Pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Taigi nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jų galas bus toks, kokie jų darbai – 2 Kor. 11:14,15.
Jeigu kas paklaustų, kaip tai gali būti, kad šėtonas suinteresuotas daryti gerus darbus? Mes atsakome, jog priešininkas, priimdamas geradario ir šviesos angelo rūbą, nedaro tai tam, kad atvestų pasaulį prie Šviesos, prie Kristaus kryžiaus ir Biblijos, bet priešingai – kad nuvestų į šalį nuo šių dalykų, o atvestų prie kitos išgelbėjimo vilties, prie kito mokytojo, kad suvedžioti ir apgauti, jeigu būtų įmanoma, net ir išrinktuosius. Ir atsiminkime, kad mūsų Viešpaties žodis nurodo, jog tuo metu, kai taip vyks, ir kai šėtonas išvarys šėtoną bei gydys ligas, bus tai akivaizdus įrodymas, kad jo sostas svyruoja ir artėja į pabaigą, griūna – kad, kitais žodžiais sakant, tai paskutinės šėtono pastangos suvedžioti ir apgauti žmones – Z’99, 62 (R 2667).
* * *
Šėtone mes turime priešą, kuris išbando mūsų širdis. Kai turime konfliktą su juo, tai patys be Dievo pagalbos, būtume kaip nykštukai milžino rankose, nes jis yra labai klastingas. Jis yra tiek klastingas, kad gali blogį parodyti kaip gėrį, o gėrį kaip blogį, ir realizuodamas savo savanaudiškus tikslus padaro taip, kad jo tarnai atrodytų kaip teisingumo tarnai, ir kad galėtų, jei būtų įmanoma, suvedžioti net išrinktuosius. Todėl turime būti labai budrūs ir atidūs jo ir jo tarnų intrigų atžvilgiu, kurios visada yra apgaulingos – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-5,13-15; Jn. 8:44; 2 Kor. 11:3,4,13; 2 Tes. 2:9; Apr. 12:9; 20:1-3, 7-9; Apd. 20:29-31; Rom. 16:17; Gal. 1:8; Flp. 3:18,19; 2 Tim. 3:1-9; 2 Pet. 2; 1 Jn. 4:1-6; 2 Jn. 7-10; Judo 4-19; Apr. 2:2, 13-15,20-24.
Giesmės: 49, 22, 296, 311, 315, 332, 343 / 171, 450, 345.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 99: Mano malda. Tower Reading: Z’15, 341; (R 5799).
Klausimai: Ar šėtonas ir jo tarnai šią savaitę siekė mane apgauti? Kaip? Ar aš pasidaviau, ar nugalėjau? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
