Pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje – Flp. 3:13.
Pamirštame tai, kas yra už nugaros, kadangi toks elgesys yra teisingas. Dievas užmiršta tai ir sako, kad Jis numetė tai už Savęs, kad visi mūsų netobulumai yra pridengti nuopelnu To, kuris mus pamilo ir kuris mirė už mus, kurį mes mylime, kuriuo pasitikime ir kurio pėdomis stengiamės eiti, nepaisydami kūno netobulumų, kuriuos paveldėjome mažesniame ar didesniame laipsnyje. Tai nereiškia, kad patariame, jog į mūsų klaidas ir ydas turime lengvai žiūrėti ir greitai jas pamiršti. Turime jas ištaisyti tiek, kiek leidžia mūsų galimybės, ir kasdien, dėl šių trūkumų, prašyti Dievo atleidimo – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Prie daiktų ir dalykų, esančių už mūsų, priklauso tie, kurių išsižadėjome išteisinimo metu; tai nuodėmės ir klaidos, o ypatingai tai dalykai, kurių išsižadėjome pasišvęsdami, tai yra savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Pamiršti tuos dalykus, reiškia atitraukti nuo jų savo jausmus, slopinti jų dedamas pastangas vadovauti mums, padaryti mūsų širdis ir protus nepasiekiamais jų pagundoms. Mes sugebėsime šiuos dalykus pamiršti ne vien matydami jų menką vertę, nepasitenkinimą, kilusį pavojų mūsų naujoms širdims ir protams, bet ypatingai todėl, kad pastebėjome didelę vertę, pasitenkinimą, užtikrintą saugumą naujoms mūsų širdims ir protams dvasiniuose reikaluose. Tegul tie paskutiniai dalykai taip paveikia mūsų jausmus, kad tie pirmieji, seni dalykai nebedarytų mums jokios įtakos – P’30, 165-166.
Paralelinės citatos: Pat. 4:25; 17:25,26; Mt. 10:37-39; Jn. 12:25; Ps. 45:10; Pr. 19:26; 24:58-61; Lk. 9:62; 17:32,33; Gal. 4:9; Flp. 3:7,8; Hbr. 10:39; 12:1; 1 Pet. 1:14; 4:1-4; 2 Pet. 1:9.
Giesmės: 312, 192, 193, 88, 150, 47, 127 / 87, 188a, 336.
Poems of Dawn, 179; Wiersze brzasku, 168: Toliau – už šešėlių. Tower Reading: Z’12, 193; (R 5044).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi pamiršti nuodėmę, klaidą, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?