Jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti – 1 Pet. 3:14.
Tik tuomet, kai esame neapkenčiami dėl lojalumo Tiesai (tiesiogiai ar netiesiogiai), galime būti patenkintais, arba laikyti, kad kenčiame Tiesos naudai. Kaip Apaštalas parodo, kai kurie kenčia kaip tokie, kurie daro blogį ir kišasi į kitų žmonių reikalus arba dėl to, kad trūksta jiems švelnumo, yra šiurkštūs, trūksta susivaldymo, apie ką perspėja Dievo Žodis. Mūsų pareiga yra ne vien tyrinėti Viešpaties valią, bet ir atidžiai apsvarstyti visas mus supančias aplinkybes ir sąlygas, kad galėtume priimti tokį pasvertą elgesio būdą mūsų gyvenime, kuris, pirma, turėtų Dievo pritarimą, o antra, kiek tai yra įmanoma, sukeltų mažiau rūpesčių, nepatogumų ir nepasitenkinimo kitiems, o tada turime drąsiai pasitikėti Dievo prižiūrinčia išmintimi ir apvaizda – Z’99, 166,167 (R 2492).
* * *
Kentėti teisingumo labui, reiškia užtraukti ant savęs blogį dėl savo uolumo, liekant mirusiu sau ir pasauliui, o būnant gyvu Dievui budėjime, maldoje, studijavime ir Dievo Žodžio platinime, o taip pat tobulinant charakterį santaikoje su šia veikla. Iš tikrųjų, laimingi yra tie, kurie taip elgiasi, kadangi gali bendrauti su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, turi Dievo Dvasią, Žodį ir apvaizdą bei garbingą viltį turėti dalį kartu su Kristumi Karalystėje. Taip, viskas priklauso jiems! – P’32, 95,96.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Jok. 1:2,12; 5:10; 1 Pet. 2:19-21; 4:12-19; Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:16-18; Flp. 1:29; 3:10; Kol. 1:24; 2 Tes. 1:4,5; 2 Tim. 2:12.
Giesmės: 326, 325, 93, 272, 299, 322, 179 / 351, 109, 175.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors suprasime. Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Ar aš kentėjau teisingumo labui? Kaip? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 25Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra – 1 Jn. 3:2.
Tegul ši viltis, kad greit patirsime pasikeitimą prisikėlime ir tapsime tokie, kokiu yra mūsų brangus Gelbėtojas, pamatysime Jį tokiu, koks Jis yra ir dalysimės su Juo garbe Jo didžiojoje
epiphaneia, tai yra, Dievo sūnų spindėjime Karalystės garbėje, suteikia energijos mūsų širdims ir uždega mumyse entuziazmą – atgaivina širdis, atriša mūsų lūpas ir stiprina mus atliekant kiekvieną pareigą, privilegiją ir galimybę – tarnauti mūsų Mokytojui ir tikėjimo šeimynai. Jeigu ši viltis buvo inkaru Dievo žmonėms tiek daug šimtmečių, tai tuo labiau dar didesnę svarbą turi mums, gyvenantiems dabar, Jo buvimo čia metu, laukiantiems Jo pilno
apokalupsis – Jo apsireiškimo Karalystės garbėje! – Z’03, 151 (R 3191).
* * *
Kristaus pasirodymą suprantame kaip Jo pasirodymą pasauliui, o tai įvyks per priespaudos laiko vargus. Todėl duotas mums užtikrinimas, kad prieš pilnai pasibaigiant priespaudos laikui, pagarbinta bus visa Bažnyčia kartu su savo Viešpačiu. Bažnyčios pasirodymas su Viešpačiu nebus kūne, taip kaip ir Kristaus pasirodymas nebus kūne. Bažnyčios nariai prisikelia panašiai kaip Jis – perkeičiami iš gendančių į negendančius, iš mirtingų į nemirtingus, iš žmogiškos prigimties į dangišką! Tame garbingame būvyje jie mato Viešpatį, yra tokie kaip Jis ir yra kartu su Juo! Būkime patenkinti dabartinėmis nepalankiomis sąlygomis, turėdami Karalystės perspektyvą mūsų išsiilgusioms akims! – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Ps. 16:11; 17:15; Mt. 5:8; 8:11; 1 Kor. 13:12; Rom. 8: 29; 1 Kor. 15:49; Flp. 3:21; Kol. 3:4; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 92, 7, 25, 29, 53, 72, 105 / 37, 24, 238.
Poems of Dawn, 260; Wiersze brzasku, 242: Senas pasaulis. Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Kaip ši viltis paveikė mane šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
