Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi – Jn. 8:36.
Tikrieji mokiniai, kurie atkreipia dėmesį į Didžiojo Mokytojo mokinimus ir visuose reikaluose stengiasi būti Jo mokiniais, yra išlaisvinti ne tik nuo prietarų ir tamsumo, bet ir nuo tarnavimo nuodėmei, o vietoj to gauna sugebėjimą teisingai įvertinti savo įgimtus silpnumus ir įgytas ydas, bei sugebėjimą įvertinti Dievo mintis – Tiesą. Todėl jų laisvė yra ta, kuri juos laimina, o ne žaloja, kuri vietoj išdidumo ir pasididžiavimo suteikia nuolankumo. Tai laisvė, kuri išugdo kantrybę vietoje pykčio, skatina didžiadvasiškumą ir palankumą vietoj pasipiktinimo ir savanaudiškumo; tai laisvė, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę vietoj nepasitenkinimo ir nemalonios, karčios dvasios. Iš tiesų, vien tik Sūnus gali mus padaryti visiškai laisvus – Z’99, 57 (R 2438).
* * *
Dievo Sūnus yra didysis Išlaisvintojas. Jis išlaisvina labiausiai vertus pasigailėjimo belaisvius iš labiausiai slegiančios nelaisvės (šėtono) ir iš pačių žiauriausių bei negailestingiausių viršininkų ir engėjų (nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo, pasaulietiškumo, mirties ir simbolinio pragaro) rankos. Šiuos išlaisvintuosius Sūnus apdovanoja pačia aukščiausia, garbingiausia laisve, kuri trokšta vykdyti Dievo valią; kuri kyla iš pačių švariausių, geriausių motyvų – iš tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo – ir veda į amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra Jo meilės dovana, kuri buvo galima tik Jo ypatingos aukos ir patarnavimo dėka, kas yra užrašyta pasaulio istorijos metraščiuose – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 49:24-26; 61:1-3; 63:4; Lk. 4:18; Jn. 8:31-35; Rom. 7:22,23; 8:2; 2 Kor. 3:17; Gal. 3:28; 5:1; Kol. 3:11; 1 Jn. 1:7-9; Apr.1:5; 5:9.
Giesmės: 246, 54, 15, 132, 194, 255, 95 / 393, 87, 347a.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Trumpas pokalbis su Jėzumi.
Tower Reading: Z’45, 227; (R 5506).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano krikščioniška laisve? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 31Mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime – Dan. 3:17,18.
Hebrajų atsakymas, duotas Nebukadnecarui „Mūsų Dievas, kuriam tarnaujame” yra vertas dėmesio. Jie ne tik pripažino Dievą ir garbino Jį, bet kartu ir
tarnavo Jam, priklausomai nuo pasitaikiusių galimybių. Brangūs broliai, nuspręskime ir mes, kaip tai padarė trys Hebrajai, kad atiduosime garbę ir tarnausi- me tik vienam Viešpačiui, mūsų Dievui; kad negarbinsime ir netarnausime sektantizmui ir nei vienai iš jo formų ir rūšių, nei mamonai su jos kerais ir apdovanojimais, nei garbei, nei draugams, nei sau. Dievas „tokių ieško, kurie Jį garbintų dvasioje ir tiesoje”, taip pasakė mūsų Viešpats ir Galva – Z’99, 172 (R 2494).
* * *
Kaskart, kai Dievo tarnų adresu yra siunčiami grasinimai, kad palenkus juos blogiui arba apribojus gėrio daryme, tegul jie atsimena, kad turi pastoviai, visą laiką liudyti gėrį, o savo išlaisvinimą ar pasilikimą nelaisvėje palikti Viešpaties valiai ir Jo galiai. Tegul jie turi visišką tikėjimo užtikrinimą, kad Dievas gali juos išlaisvinti, jeigu panorės; o jei ir neišlaisvins jų žmogiškos prigimties, kurią ir taip yra visiškai pašventę mirčiai, tai tegul neužmiršta, kad jeigu liks ištikimi, tai jų nauja valia, širdis ir protas, nepatiriant nuostolių, bus išlaisvinti ugnies krosnies pagalba iš žemiškų ryšių ir saitų taip, kaip tai įvyko šiame tipe, kai Viešpats išlaisvino tris jaunuolius Hebrajus – P’33, 111.
Paralelinės citatos: Pr. 32:11; 50:20; Sk. 20:16; Įst. 23:4,5; 2 Kar. 19:16,19; 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 14:11; Est. 7:10; Ps. 31:1-4,9,14-17; 50:15; 105:14,15; 146:8,9; Pat. 16:7,9; Rom. 8:28; Flp. 1:12.
Giesmės: 67, 56, 57, 216, 313, 330, 333 / 402, 439, 318.
Poems of Dawn, 206; Wiersze brzasku, 199: Lauk Viešpaties. Tower Reading: Z’99, 168; (R 2494).
Klausimai: Ar šią savaitę pasitikėjau Viešpačiu įvairių rūpesčių metu ir bėdoje? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
