Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 31Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akivaizdoje – 1 Tim. 6:12.
Nepriklausomai nuo to, ar mūsų kova būtų labiau vieša, ar labiau privati, vis tiek turi būti kova. Ir dar daugiau – šioje kovoje turi būti ėjimas į priekį ir pergalė, nes priešingu atveju niekada Viešpats mūsų nepripažins „nugalėtojais”. Mes visi turime atsiminti dar ir kitą dalyką, o būtent tai, kad Viešpats, įvertindamas mūsų pastangas, greičiau žiūrės į dvasią, kuri skatino tam tikram darbui, nei į rezultatus, gautus mūsų pastangomis. Žiūrėdami į šiuos dalykus tokiu būdu, atkreipkime dėmesį ne vien į tai, ką darome panaudodami visą savo jėgą kiekviename darbe, bet ir į tai, kad kiekviena mūsų auka ir kiekviena dovana, duodama Viešpačiui ir Jo reikalui, būtų tiek pilna meilės ir pasišventimo, kad Viešpats tikrai ją priimtų, kaip einančią iš meilės Jam ir tiems, kurie yra Jo, o ne dėl niekingos garbės ir tuštybės – Z’03, 91 (R 3166).
* * *
Viešpaties žmonės yra kviečiami ir raginami būti Dievo pusėje kovojant dėl teisingumo. Didelė meilė Dieviško pakvietimo apdovanojimui bus veiksminga pagalba skatinant viltį ir drąsą šioje geroje tikėjimo kovoje; o po viešo pasisakymo šioje kovoje, jog esame Dievo pusėje, tegul Viešpaties žmonės nedaro gėdos Dievo ir Kristaus darbui savo bailumu, gėdingai bėgdami nuo priešo ar pasiduodami jam – P’32, 30.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 1:18; Ef. 6:12; 2 Tim. 2:5; 4:7; Flp. 3:12- 14; 1 Tim. 6:19; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 9:22-38; Rom. 2:7; 10:9,10; 1 Jn. 4:15.
Giesmės: 266, 9, 272, 225, 58, 32, 201 / 417, 108, 314.
Poems of Dawn, 308; Wiersze brzasku, 306: Mes vis dar galime tarnauti.
Tower Reading: Z’98,153; (R 2309).
Klausimai: Ar šią savaitę kovojau tikėjimo kovą, norėdamas gauti amžiną gyvenimą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?