Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 13Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! – Ps. 133:1.
Stenkimės, taip kaip mūsų Viešpats, būti taikdariais ir gyventi vienybės Dvasioje, ramybės ryšiuose su visais broliais. Tegul mūsų aktyvumas, mūsų kovingumas ir t. t., būna nukreiptas prieš didįjį priešininką ir visus nuodėmės pasireiškimus, įskaitant ir tuos mūsų kūno narius, esančius mūsų asmeniniuose puolusiuose kūnuose. Mes, bei visi broliai, surasime užtektinai daug užsiėmimų kiekvienam kovingam mūsų prigimties elementui taip, kad tai patiktų Viešpačiui, ir užsiėmimo kiekvienai mūsų mielai ir mums pagelbstinčiai savybei, kurią turime, kad vienas kitą statytume ir darytume gera visiems žmonėms, kai tik turime galimybę, o ypač tikėjimo šeimynai – Z’03, 363 (R 3245).
* * *
Broliai, minimi šiame tekste, tai nėra kūniški broliai, bet dvasiniai, o tai įrodo po to einanti eilutė, nurodanti, kad jie yra Aarono antitipas. Vienybė, paminėta šioje eilutėje, yra ta pati vienybė, dėl kurios meldėsi mūsų Viešpats, kad visi būtų viena, taip, kaip Tėvas ir Sūnus yra viena. Ta vienybė, be abejo, tai nėra asmens ar prigimties vienumas, bet tikėjimo, vilties, meilės ir tikslo vienybė, viską darant dėl vieno Tėvo, vadovaujant vienam Viešpačiui ir viename krikšte. Gera ir maloni yra ta vienybė. Nei vienas žemiškas ryšys negali būti su ja palygintas. Tegul ši vienybė bus mūsų dabar, mums tobulėjant joje ir visą amžinybę, kai ji palaimintai realizuosis – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Ps. 55:14; 119:63; Am. 3:3; Mal. 3:16; Mt. 18:20; 20:25-28; 23:8; Lk. 22:32; 24:13-15; Jn. 13:34; 17:11,21-23; Apd. 1:14; 2:1,42,44-47; Rom. 15:1-7; 1 Kor. 1:10; 10:16,17; 12:12,13; Gal. 2:9; 6:2,10; Ef. 2:14-22; 5:2,19,30; Flp. 1:3,5,27; 2:1,2; Kol. 2:2; 1 Tes. 4:18; Hbr. 10:24,25; 13:1; Jok. 5:16; 1 Pet. 2:17; 3:8,9; 1 Jn. 3:14; 4:7; 11-13.
Giesmės: 23, 6, 94, 326, 95, 322, 170 / 102, 188, 203.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu. Tower Reading: Z’13, 133; (R 5229).
Klausimai: Ar šią savaitę įsitikinau, jog ši eilutė yra teisinga? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
