Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 14Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
