Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 21Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui – 2 Tim. 3:16,17.
Gerai būtų, jeigu mes atsimintume, kad visos Dvasios malonės, visa pažanga gaunant žinių Dievo reikaluose, ką jau pasiekėme kaip pagalbą, artėdami prie Dievo ir šventumo, pasiekėme tyrinėdami Senąjį Šventojo Rašto Testamentą ir mūsų Viešpaties bei Jo įkvėptų Apaštalų žodžius. Todėl mums visai nereikia eiti ieškoti kitų šaltinių, norint gauti tikros išminties, kuri turėtų mus paruošti pažadėtam išgelbėjimui – Z’97, 170 (R 2165).
* * *
Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir todėl suteikia Dievo žmogui pakankamai Dieviškų minčių apie tai, kuo turi tikėti kaip tiesa, o ką atmesti kaip klaidą, nuo ko apvalyti savo charakterį ir ką daryti, kad jį galima būtų išsiugdyti. Todėl, atiduodamas savo širdį ir protą Šventojo Rašto įtakai, Dievo žmogus apsivalo nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo, ir taip jis pilnai tobulėja kiekviename gerame žodyje ir dorybėje, todėl tampa pilnai pasiruošęs „kiekvienam geram darbui” – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Įst. 6:6,7; 2 Sam. 23:2; Lk. 1:70; Mt. 22:43; 26:54,56; Jn. 5:39; 10:35; Mk. 12:24; 2 Pet. 1:19-21; Apd. 20:20,27; Rom. 3:2; 15:4; Ps. 19:7-11; 119:9,11,97-104; 1 Tim. 6:11; 2 Tim. 2:21,25; 4:2; Hbr. 3:7; 4:12; 10:24; 2 Kor. 9:8; Ef. 2:10; Tit. 2:14.
Giesmės: 22, 49, 79, 154, 296, 311, 315 / 175, 295, 101.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis.
Tower Reading: Z’03, 186; (R 3210).
Klausimai: Kaip taikiau šį tekstą šią savaitę? Kodėl? Kas man tame trukdė, o kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?