Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
