Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
