Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 6Nes aš išmokau būti patenkintas, kokioje tik būklėje esu. Moku ir nepritekęs, moku ir pertekęs gyventi – Flp. 4:11,12.
Jeigu sakome, kad mūsų gyvenimo išbandymai yra labai įvairūs, galime padaryti išvadą, jog Viešpats mato, kad mums yra reikalingos tiek aukštumos kaip ir gilumos pasisekimų ir nepasisekimų, norint mus tinkamai išmokyti ir paruošti vietoms ir pareigoms, kurias Jis mums numatė ateityje. Todėl taip, kaip darė Apaštalas, ir mes mokykimės turėti gausiai ir neleisti, kad žemiškų gėrybių perteklius nukreiptų mus nuo pasišventimo įžadų. Taip pat mokykimės būti ir sunkioje padėtyje (nepritekliuje), netrokšdami nieko daugiau, o vien tik tai, ką Viešpaties išmintis ir apvaizda mums suteiks – būkime patenkintais – Z’03, 10 (R 3129).
* * *
Pasitenkinimas visose aplinkybėse yra garbingu pasiekimu ir idealu, kurio Viešpaties žmonės turėtų pastoviai siekti. Iš tikrųjų nedaug yra tokių, kurie gali pakelti pažeminimą su pasitenkinimu, o dar mažiau yra tokių, kurie gali priimti pasisekimą su pasitenkinimu. Taigi, tik pereidami įvairius išbandymus, pažeminančius ir išaukštinančius, mokomės priimti viską su pasitenkinimu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7; Pat. 16:8; 17:1,22; 30:8; Pam. 4:6; 5:12; Lk. 3:14; 1 Kor. 7:20, 24; 2 Kor. 6:9,10; 1 Tim. 6:6-12; Hbr. 13:5,6; Ps. 16:6; 37:7,16; Pat. 14:14; 15:13,15,30.
Giesmės: 50, 94, 15, 170, 176, 179, 244 / 13, 1, 87.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 291: Mūsų Tėvas yra prie šturvalo.
Tower Reading: Z’98,243; (R 2351).
Klausimai: Kokius išbandymus turėjau šią savaitę, susijusius su šiuo tekstu? Kokios buvo pasekmės?
