Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 15Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir nebūtų gyvulių tvartuose, tačiau aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu! – Hab. 3:17,18.
Suprantame, jog Dievas leido būti blogiui pasaulyje, kad pasaulis galėtų išmokti keletą pamokų iš karčių išbandymų ir žinotų, kokios seka natūralios bausmės už blogio darymą. Taip pat suprantame, kokią naudą leistas blogis duoda šventiesiems – t. y., pasitarnauja jų išbandymui, apvalymui, tobulinimui, paruošia šventuosius, kad galėtų paveldėti puikius dalykus, kuriuos Dievas numatė tiems ištikimiems, kurie įrodys, kad yra nugalėtojai ir todėl bus verti šių puikių dalykų – Z’03, 94 (R 3167).
* * *
Dievo apvaizda leido kūniškam bei dvasiniam Izraeliui patekti į raidinio ir simbolinio Babilono nelaisvę, kur buvo mažai galimybių plėtoti vaisingą darbą, darant įtaką žmonių giminei. O vis dėlto, Viešpaties malonė padėjo ištikimiems, esantiems simboliniame Babilone, džiaugtis Dievu ir Kristumi dėl Jų atliekamų nuostabių išgelbėjimo darbų. Baigiantis Amžiui Dievo žmonės susidūrė su tam tikrais nepalankiais ir nevaisingais išbandymais, tačiau ir toliau, būdami tarp šių išbandymų, džiaugiasi specialia Viešpaties malone, kaip pranašiškai buvo pažadėta šiame tekste – P’30, 77, 78.
Paralelinės citatos: Jn. 15:21; 16:20,33; Apd. 14:22; 20:23,24; Rom. 8:18; 2 Kor. 4:17,18; Ps. 103:9; 126:5,6; Iz. 54:7,8; 61:2,3; Flp. 4:4; 1 Tes. 5:16; 1 Pet. 1:6; 4:13,14; 5:10;
Giesmės: 63, 67, 99, 110, 293, 328, 331 / 87, 102, 402.
Poems of Dawn, 291; Wiersze brzasku, 282: Vis dėlto aš džiaugsiuosi Viešpačiu.
Tower Reading: Z’14, 19; (R 5383).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi vargais ir sielvartais? Kas juose man padėjo ir kas trukdė? Kokie išryškėjo rezultatai?
