Nes Dievas mato ne taip, kaip žmogus mato: žmogus žvelgia į išorę, bet VIEŠPATS žvelgia į širdį – 1 Sam. 16:7.
Jeigu nebematome to, kad Dievas žiūri į mus ir domisi mūsų valia, ir jeigu galvojame, kad Dievas vertina mus pagal kūną, tai būkime tikri, kad palaipsniui pateksime į tamsą, netvarką ir drąsos netekimą. Tačiau, iš kitos pusės, neužmirškime, kad dvasia, t. y. valia, yra laikoma gyva dėka savo teisingumo, dėl to, kad ji sutinka su Dievo valia. Todėl nebūkime apsileidę mūsų valios ar intencijos atžvilgiu, valdančios mūsų elgesį gyvenime, bet atsiminkime, kad kiekvienas apsileidimas reikš palaipsnį dvasinio gyvenimo praradimą. Visada mes galime turėti tinkamus troškimus; todėl tik visiškai lojali, ištikima valia gali būti priimta Dievo per Kristų – Z’03, 171 (R 3200).
* * *
Teisimo kriterijus daugiau priklauso nuo asmens charakterio. Kiekviename žmoguje pasireiškia tokie charakterio bruožai, kaip paviršutiniškumas ir klaidingumas, todėl jis teisia pasiremdamas išoriniais dalykais. Jehovos charakteris pasireiškia tame, kad Jis teisia kitu būdu. Vietoj to, kad mus vertintų, pasiremiant išoriniais simptomais, Jis žvelgia į dalyko esmę ir vertina mus, pasiremdamas tuo, kas yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kam atrodo. Visi dalykai yra apnuoginti ir atidengti prieš Jo viską matančias akis. Kiek tai yra įmanoma, stenkimės teisti nesiremdami išvaizda, bet pasiremdami tikrove, tikrais dalykais – P’33,78,79.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; 2 Kron. 19:7; Jobo 34:19; 37:24; Mt. 22:16; Jn. 7:24; Apd. 10:34,35; Rom. 2:16; 2 Kor. 10:7; Gal. 2:6; Ef. 6:8,9; Kol. 3:25; Jok. 2:1-6.
Giesmės: 196, 198, 293, 47, 97, 74, 99 / 452, 336, 374.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’15, 88; (R 5656).
Klausimai: Ar šią savaitę teisiau, pasiremdamas išvaizda, ar santaikoje su tikrove, kas iš tikrųjų buvo? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
