Nes Dievas mato ne taip, kaip žmogus mato: žmogus žvelgia į išorę, bet VIEŠPATS žvelgia į širdį – 1 Sam. 16:7.
Jeigu nebematome to, kad Dievas žiūri į mus ir domisi mūsų valia, ir jeigu galvojame, kad Dievas vertina mus pagal kūną, tai būkime tikri, kad palaipsniui pateksime į tamsą, netvarką ir drąsos netekimą. Tačiau, iš kitos pusės, neužmirškime, kad dvasia, t. y. valia, yra laikoma gyva dėka savo teisingumo, dėl to, kad ji sutinka su Dievo valia. Todėl nebūkime apsileidę mūsų valios ar intencijos atžvilgiu, valdančios mūsų elgesį gyvenime, bet atsiminkime, kad kiekvienas apsileidimas reikš palaipsnį dvasinio gyvenimo praradimą. Visada mes galime turėti tinkamus troškimus; todėl tik visiškai lojali, ištikima valia gali būti priimta Dievo per Kristų – Z’03, 171 (R 3200).
* * *
Teisimo kriterijus daugiau priklauso nuo asmens charakterio. Kiekviename žmoguje pasireiškia tokie charakterio bruožai, kaip paviršutiniškumas ir klaidingumas, todėl jis teisia pasiremdamas išoriniais dalykais. Jehovos charakteris pasireiškia tame, kad Jis teisia kitu būdu. Vietoj to, kad mus vertintų, pasiremiant išoriniais simptomais, Jis žvelgia į dalyko esmę ir vertina mus, pasiremdamas tuo, kas yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kam atrodo. Visi dalykai yra apnuoginti ir atidengti prieš Jo viską matančias akis. Kiek tai yra įmanoma, stenkimės teisti nesiremdami išvaizda, bet pasiremdami tikrove, tikrais dalykais – P’33,78,79.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; 2 Kron. 19:7; Jobo 34:19; 37:24; Mt. 22:16; Jn. 7:24; Apd. 10:34,35; Rom. 2:16; 2 Kor. 10:7; Gal. 2:6; Ef. 6:8,9; Kol. 3:25; Jok. 2:1-6.
Giesmės: 196, 198, 293, 47, 97, 74, 99 / 452, 336, 374.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’15, 88; (R 5656).
Klausimai: Ar šią savaitę teisiau, pasiremdamas išvaizda, ar santaikoje su tikrove, kas iš tikrųjų buvo? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?