Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
