Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 27Tavo rankose yra mano laikai – Ps. 31:15.
Visi pasišventę Viešpaties tarnai, tapę Avinėlio pasekėjais, atidavė savo gyvybes aukai. Ir jeigu jie galėtų pastoviai įgyvendinti savo pasišventimą, būtų pasiruošę kiekvienu momentu užbaigti tą auką santaikoje su Viešpaties valia ir priemonėmis bei būdais, kokius parūpins ir leis Jo apvaizda. Tegul pasišventę Viešpačiui žino tai, jog nei vienas plaukas nenukris nuo jų galvos be Tėvo žinios ir leidimo, o jų širdies nusistatymas turi būti toks, kokį turėjo mūsų brangus Atpirkėjas sakydamas: „Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?” Jų širdžių kalba turi būti tokia, kokią išsakė poetas:
„Esu patenkintas savo likimu Ir Viešpaties rankos vedimu” – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Šie žodžiai yra teisingi, jei kalbėsime apie visą Bažnyčią ir jos atskirus narius. Dievas turi tinkamą laiką visiems dalykams, kurie susiję su Jo Planu. Todėl pastebime nuostabius laikotarpių bruožus, kurie pažymi Bažnyčios išbandymus. Tai ypač patvirtina lygiagrečios dispensacijos daugeliu savo bruožų, kurios išsipildė tiksliai, net dienos tikslumu. Taigi, Dievas neleidžia įvykti nei mažiausiai klaidai laiko ypatybėse, kurios susijusios su Bažnyčia. Tą patį rūpestį Dievas rodo kiekvienam atskiram Bažnyčios nariui. Jis paruošia kiekvieną išbandymą, pasiekimą, užduotį ir privilegiją tame laike, kuriame Jam būtų atiduota didžiausia pagarba, o jiems nauda – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Gal. 4:4; Rom. 5:6; Dan. 9:24-27; 12:11-13; Lk. 23:46; Jn. 13:1; 17:1; Apd. 1:6; 1 Tim. 2:6; 6:15; 1 Pet. 2:23; Apr. 6:11; 11:2,3; 14:15.
Giesmės: 186, 99, 333, 110, 293, 328, 63 / 374, 23, 353.
Poems of Dawn, 105; Wiersze brzasku, 95: Mano laikai Tavo rankose. Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išgyvenimus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
