Dievas sudėjo narius, kiekvieną iš jų, kūne, kaip Jis norėjo – 1 Kor. 12:18.
Nė vienas Kristaus Kūno narys neturėtų sakyti, kad jam nereikia kito nario; ir nė vienas narys negali sakyti, kad jis nieko negali atlikti to Kūno patarnavimui. Vadovaujant mūsų garbingai Galvai, kiekvienas Kūno narys, pripildytas Jo Dvasios, ir kuris trokšta Jam tarnauti, gali būti naudingas. O kada ateis laikas apdovanoti, tai kas žino, kiek Pauliaus ir Apolo naudingumo bus priskaityta kai kuriems nuolankiems asmenims, tokiems kaip Akvilas ir Priskilė, kurie įvairiais būdais patarnaudavo, paragindavo, paremdavo savo gabiausius brolius Viešpaties darbe – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Jeigu tik galėtume išmokti šią pamoką, kad Dievas įstato narius Kūne ten, kur Jam patinka, tai ne tik kad nepavydėtume bendranariams dėl jų užimamų vietų, bet džiaugsmingai su jais bendradarbiautume atlikdami darbą, susijusį su jų užimamomis pareigomis. Dievui patinka įstatyti kiekvieną narį Kūne ten, kur jis geriausiai gali padėti kitiems, ir kur pats gali gauti daugiausia pagalbos iš kitų – P’34, 31.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 12:5-31; 3:5; 4:1-16; Rom. 12:3-8; 8:29; Ef. 1:22,23; 2:15; 4:3-6, 11-15; 5:23,30; Kol. 1:24; 2:10; Apd. 2:36; Hbr. 3:3,6; Apr. 1:13; 2:1.
Giesmės: 21, 23, 94, 96, 170, 6, 322 / 365, 13, 8.
Poems of Dawn, 232; Wiersze brzasku, 219: Viešpaties sode.
Tower Reading: Z’13,295; (R 5321).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę elgiausi su broliais ir seserimis? Kodėl taip elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
