Dievas sudėjo narius, kiekvieną iš jų, kūne, kaip Jis norėjo – 1 Kor. 12:18.
Nė vienas Kristaus Kūno narys neturėtų sakyti, kad jam nereikia kito nario; ir nė vienas narys negali sakyti, kad jis nieko negali atlikti to Kūno patarnavimui. Vadovaujant mūsų garbingai Galvai, kiekvienas Kūno narys, pripildytas Jo Dvasios, ir kuris trokšta Jam tarnauti, gali būti naudingas. O kada ateis laikas apdovanoti, tai kas žino, kiek Pauliaus ir Apolo naudingumo bus priskaityta kai kuriems nuolankiems asmenims, tokiems kaip Akvilas ir Priskilė, kurie įvairiais būdais patarnaudavo, paragindavo, paremdavo savo gabiausius brolius Viešpaties darbe – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Jeigu tik galėtume išmokti šią pamoką, kad Dievas įstato narius Kūne ten, kur Jam patinka, tai ne tik kad nepavydėtume bendranariams dėl jų užimamų vietų, bet džiaugsmingai su jais bendradarbiautume atlikdami darbą, susijusį su jų užimamomis pareigomis. Dievui patinka įstatyti kiekvieną narį Kūne ten, kur jis geriausiai gali padėti kitiems, ir kur pats gali gauti daugiausia pagalbos iš kitų – P’34, 31.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 12:5-31; 3:5; 4:1-16; Rom. 12:3-8; 8:29; Ef. 1:22,23; 2:15; 4:3-6, 11-15; 5:23,30; Kol. 1:24; 2:10; Apd. 2:36; Hbr. 3:3,6; Apr. 1:13; 2:1.
Giesmės: 21, 23, 94, 96, 170, 6, 322 / 365, 13, 8.
Poems of Dawn, 232; Wiersze brzasku, 219: Viešpaties sode.
Tower Reading: Z’13,295; (R 5321).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę elgiausi su broliais ir seserimis? Kodėl taip elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 13Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?
