Dievas sudėjo narius, kiekvieną iš jų, kūne, kaip Jis norėjo – 1 Kor. 12:18.
Nė vienas Kristaus Kūno narys neturėtų sakyti, kad jam nereikia kito nario; ir nė vienas narys negali sakyti, kad jis nieko negali atlikti to Kūno patarnavimui. Vadovaujant mūsų garbingai Galvai, kiekvienas Kūno narys, pripildytas Jo Dvasios, ir kuris trokšta Jam tarnauti, gali būti naudingas. O kada ateis laikas apdovanoti, tai kas žino, kiek Pauliaus ir Apolo naudingumo bus priskaityta kai kuriems nuolankiems asmenims, tokiems kaip Akvilas ir Priskilė, kurie įvairiais būdais patarnaudavo, paragindavo, paremdavo savo gabiausius brolius Viešpaties darbe – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Jeigu tik galėtume išmokti šią pamoką, kad Dievas įstato narius Kūne ten, kur Jam patinka, tai ne tik kad nepavydėtume bendranariams dėl jų užimamų vietų, bet džiaugsmingai su jais bendradarbiautume atlikdami darbą, susijusį su jų užimamomis pareigomis. Dievui patinka įstatyti kiekvieną narį Kūne ten, kur jis geriausiai gali padėti kitiems, ir kur pats gali gauti daugiausia pagalbos iš kitų – P’34, 31.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 12:5-31; 3:5; 4:1-16; Rom. 12:3-8; 8:29; Ef. 1:22,23; 2:15; 4:3-6, 11-15; 5:23,30; Kol. 1:24; 2:10; Apd. 2:36; Hbr. 3:3,6; Apr. 1:13; 2:1.
Giesmės: 21, 23, 94, 96, 170, 6, 322 / 365, 13, 8.
Poems of Dawn, 232; Wiersze brzasku, 219: Viešpaties sode.
Tower Reading: Z’13,295; (R 5321).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę elgiausi su broliais ir seserimis? Kodėl taip elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 15O kas laikosi Jo Žodžių, tame iš tiesų Dievo meilė tobula tapo – 1 Jn. 2:5.
Mūsų išbandymu yra paklusnumas. Kokiame laipsnyje laikomės Dievo Žodžio, tokiame laipsnyje ir Dievo meilė ištobulinta mumyse. Nes, jeigu gavome Kristaus dvasios, Šventosios Dvasios, Dievo Dvasios, tai ji veiks mumyse taip, kad norėsime vykdyti Jo valią ir vykdysime ją tiek, kiek leidžia mūsų galimybių ribos. Šios mūsų galimybės turi pastoviai kasmet vis didėti. Ir nors mes nesitikime pasiekti tobulumo ankščiau, nei būsime pažadinti iš kapų, kai gausime naujus kūnus, tačiau vis tiek, visą tą laiką, mes galime būti arti Viešpaties savo protu ir mintimis bei nuolatos džiaugtis Jo ištikima draugyste (1 Jono 1:7) – Z’97, 312 (R 2235).
* * *
Išsaugoti Dievo Žodį, tai reiškia palaikyti Žodį nauja valia dalyvaujant jausmams tol, kol jausmai duos teigiamą atsakymą Žodžio Dvasiai. Ir jeigu taip nuolatos elgsimės visose mūsų gyvenimo aplinkybėse, tai tikrai mūsų širdyse išvystysime meilę Dievui iki tobulumo, kuri susideda iš aukščiausios meilės Tėvui, toliau iš meilės, kuri eina po Aukščiausios meilės, tai meilės Dangiškojo Tėvo Sūnui, toliau iš meilės didesnės nei sau, tai meilės broliams, ir iš meilės tokios pat kaip sau pačiam – tai meilės pasauliui ir priešams – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Jn. 14:15,16,21,23; Pr.18:19; Iš. 19:5; 20:6; 24:7; Sk. 9:23; 14:24; 1 Kar. 3:14; Ps. 18:44; 25:10; 111:10; 143:10; Pat. 19:16; Mt. 5:19; 12:50; 13:23; Lk. 6:46-48; Jn. 15:10,14,16; Apd. 4:19; 5:29; Rom. 6:17; 1 Jn. 3:22,24; 2 Jn. 6:9; Apr. 12:17.
Giesmės: 315, 145, 20, 125, 130, 136, 1 / 370a, 470, 104.
Poems of Dawn, 266; Wiersze brzasku, 249: Gerai praleistas gyvenimas.
Tower Reading: Z’11,387; (R 4896).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas iš to išėjo?