Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?