Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui – Flp. 4:6.
Gali kilti klausimas: Kodėl Dievas neduoda mums reikalingų dalykų, žinodamas, kad jie mums reikalingi, jeigu mes tų dalykų Jo neprašome ir nesiremiame Jo pažadais? Be abejo, tai yra todėl, kad pirmiausiai galėtume pasiekti tinkamą širdies laikyseną, o vėliau gautume Jo malonių ir iš jų turėtume naudos. Net jei ir gautume tų malonių, galime būti tikri, kad vis tiek pilnai neįvertintume iki šiol parodyto ir dabartinio Dievo rūpesčio mumis. Gali būti, kad mes, kurie jau papratę melstis ir dėkoti, nepastebime nė pusės atsitikimų, vertų mūsų dėkingumo. O tai pilnai suprasime ir įvertinsime tik ateityje, kai viską ištirsime taip, kaip dabar patys esame ištiriami – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Neramus krikščionis yra panašus į mažą vaiką, kuriam trūksta pasitikėjimo motinos meile. Toje širdyje, kurioje karaliauja pasitikėjimas Dievu, o soste sėdi ir valdo dėkingumas už gausingas palaimas, sielvartas ir nerimas neranda vietos. Dievo vaikas žino, kad kiekviename reikale turi jautrų ir mylintį Tėvą, pas kurį Jo prašantys nuolankūs vaikai visada gali ateiti. O kai jie Tėvui išsako savo būtiniausius reikalus, visi neramumai ir rūpesčiai dingsta – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Ps. 127:2; Mt. 6:25-34; 13:22; Lk. 21:34; 1 Kor. 7:32,33; 2 Tim. 2:4; Ps. 37:5; 55:22; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5; 1 Pet. 5:6,7; Pr. 32:24-29; 1 Sam. 12:23; Ps. 86:3,6; 130:1,2; Kol. 4:2; Mt. 15:22- 28; Lk. 18:1-7; 22:44; Rom. 8:26; Ef. 6:18; Hbr. 5:7,8.
Giesmės: 313, 56, 57, 35, 99, 106, 239 / 87, 475, 353.
Poems of Dawn, 234; Wiersze brzasku, 220: Mūsų naštos nešėjas.
Tower Reading: Z’14,230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo viso to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 13Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?
