Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Pakartosiu: džiaukitės! – Flp. 4:4.
Negali būti pernelyg daug džiaugsmingų krikščionių, ir negali jie pernelyg daug džiaugtis, jeigu jie džiaugiasi Viešpatyje. Tas džiaugsmas nebūtinai turi būti triukšmingas ir nebūtinai tylus. Tačiau džiaugsmas reiškia gerą nuotaiką, laimę, ramybę, malonią dvasią ir visai nereiškia, kad triukšmingas demonstravimas yra būtinas, kaip kai kurie klaidingai mano. […] Vieninteliai, kurie visada gali džiaugtis, yra tie, kurie gyvena labai arti Viešpaties, ir tie, kurie visada jaučia savo vienybę su Juo, kad juos lydi Jo apsauga ir rūpestis jais, ir kad Jo pažadas yra tikras, jog visi dalykai kartu padeda jų, kaip krikščionių, gėriui – Z’03, 7 (R 3127).
* * *
Krikščionis visada turi džiaugtis Viešpatyje; ne laikinuose dalykuose, bet dalykuose, kurie susiję su amžinybe; tai reiškia, pasišventimo reikaluose, iš to kylančių įsipareigojimų, privilegijų, pamokų, augimo, nurodymų ir pasiekimų reikaluose. Nuolatinis mūsų gautų palaimų apsvarstymas privers mus džiaugtis, džiaugtis vėl ir vėl. Kokia dar kita galėtų būti džiaugsmo priežastis, jei ne svarstymas apie mūsų išteisinimą, pasišventimą, atgaivintą dvasią, dvasinę šviesą, dvasinį maistą, augimą, pergales ir tarnybą, Dievišką įsūnystę ir bendrapaveldėjimą kartu su Kristumi! – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Įst. 12:18; 1 Sam. 2:1; Jobo 11:26; Ps. 5:11; 9:2; 32:11; 35;9; 43:4; 63:11; 64:10; 97:11; 104:34; Iz. 29:19; Joel. 2:23; Hab. 3:18; Lk. 10:21; Rom. 5:2; 12:12; 15:13; 1 Kor. 12:26; Flp. 2:18; 3:1; 1 Tes. 5:16; Hbr. 3:6; 1 Pet. 4:13.
Giesmės: 248, 94, 100, 149, 179, 203, 204 / 452, 373, 470.
Poems of Dawn, 291; Wiersze brzasku, 282:Aš džiaugsiuosi Viešpatyje.
Tower Reading: Z’14,291; (R 5544).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau džiaugsmingas? Kodėl? Kaip? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 15Tėve, į Tavo rankas atiduodu [deponuoju] savo dvasią – Lk. 23:46.
Su pilnu pasitikėjimu mūsų brangus Išgelbėtojas kreipėsi į Tėvą ir pilnai tikėdamas pranešė, kad visas gyvenimo ir visas palaimintas ateities viltis patiki Tėvo meilei ir galiai, kad galėtų likti taikoje su Tėvo Žodžiu ir Planu. Panašiai ir mes, kaip mūsų Viešpaties pasekėjai, turime žiūrėti į ateitį su tikėjimu, o mirties valandoje visus savo reikalus patikėti Tam, kuris parodė mums meilę ne vien duodamas Savo Sūnų, kaip mūsų Gelbėtoją, bet taip pat ir visame mūsų gyvenime teikdamas Savo apvaizdą ir rūpestį, duodamas didelius ir brangius pažadus, kurie eina mūsų priešakyje ir duoda mums jėgos, paguodos ir užtikrinimą – Z’99, 128 (R 2473).
* * *
Nors Viešpats prieš Savo mirtį keletą akimirkų pasijautė Dievo apleistas, tai vis dėlto, būtent mirties momente atgavo sąmoningumą, suprato, jog grįžo Dievo malonė, todėl kreipėsi į Jį, kaip į Tėvą. Jėzaus pasitikėjimas Dievo malone buvo toks didelis, kad be abejonių šešėlio Savo būsimo egzistavimo viltis pavedė Tėviškai galiai, turėdamas visišką užtikrinimą, jog Tėvas grąžins Jam gyvybę. Pažodinis vertimas parodo, kad Jis taip pat kitų naudai deponavo (atidavė saugoti) pas Tėvą Savo žmogiškas, žemiškas gyvenimo teises ir Savo teisę į žmogišką, žemišką gyvenimą – P’20, 71.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 33:12,13; Jobo 1:20,21; 2:9; Ps. 22:1-21; Ps. 31:5; 89:26; Iz. 53; Mt. 26:39; Jn. 8:11; Apd. 7:59,60; 21:14; 1 Pet. 2:21-24; Flp. 2:8; Hbr. 2:9,14; 12:3,4; 1 Pet. 4:12 -14, 19; 2 Tim. 4:6.
Giesmės: 5, 15, 132, 187, 168, 190, 246 / 346, 392, 188.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 181: Jis žino.
Tower Reading: Z’15, 38; (R 5621).
Klausimai: Ką šią savaitę man reiškė Kristaus deponuotas nuopelnas? Kaip Jo pasitikėjimas Dievu paveikė mane šią savaitę? Kokią dėl to turėjau palaimą ir kokių turėjo kiti per mane?
