Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 30Jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes” To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą – 1 Pet 2:9.
Tikrasis mūsų pašaukimo į šviesą tikslas yra tai, kad leistume jai šviesti. Jei neleisime jai šviesti, tai parodysime, kad nesame jos verti; ir tada šis lobis iš mūsų bus paimtas ir liksime tamsoje. Jeigu iš tikrųjų gavome šią šviesą ir pilnai pasišventėme Dievui, tai paklauskime kiekvienas savęs: Ką aš padariau, kad liaupsinčiau dorybes To, kuris pakvietė mane iš tamsos? Ar nuvykau su šia žinia pas mano artimus, esančius arti ir toli? Ar tikrai galiu tvirtinti, kad atidaviau:
Viską Jėzui, viską Jėzui,
Visą savo gyvenimą, išpirktą Tavo galia;
Visas savo mintis, žodžius, darbus,
Visas savo dienas, savo valandas?
– Z’03, 165 (R 3199).
* * *
Dievo žmonės yra renkami iš žmonijos tarpo tam, kad galėtų dalyvauti Jo Karalystėje, būtų žmonėmis, atskirtais nuo kitų ir pašvęstais Viešpačiui, kad jie būtų išskirtina, ypatinga Viešpaties nuosavybė. Tokiai paskirčiai, tokiai didelei privilegijai jie yra pašaukti, kad galėtų duoti Dievui garbę, skelbdami žodžiais ir darbais Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Tai yra mūsų pašaukimas, todėl parodykime kitiems Jo charakterio bruožus, mūsų mokymais ir pavyzdžiu – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Iš. 19:5,6; Įst. 7:6; 10:15; Dan. 7:18,22,27; Iz. 61;6; 66:21; Zach. 6:12,13; 1 Pet. 1:2; 2:5; Ef. 1:4,5; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Tit. 2:14; Apd. 20:28; Rom. 8:23-25; Apr. 1:6; 5:10; 20:6; Jn. 17:9.
Giesmės: 225, 41, 322, 153, 216, 310, 6 / 24, 108, 171.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai aš atnešu save.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5460).
Klausimai: Kaip šis tekstas paveikė mane šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
