Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 23O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – tie trys, bet iš jų didžiausia – meilė – 1 Kor. 13:13.
Meilė, būdama pačiu puikiausiu bruožu, tuo pačiu metu yra labiausiai ilgalaikė ir tvirta. Argi tikėjimas praktiškai nepaliaus, kai įgysime pilną pažinimą ir pamatysime tai, ko tikėjomės? Argi viltis praktiškai nepaliaus, kai realizuosis visos mūsų viltys ir tapsime paveldėtojais mūsų Dangiškojo Tėvo didelių pažadų? Tačiau meilė niekuomet nesibaigs, taip kaip ji neturėjo ir pradžios. Dievas yra meilė ir kaip Jis yra be pradžios, taip ir meilė yra be pradžios, nes tai yra Dievo charakteris, Jo būdas; o kadangi Dievas išliks amžinai, taip ir meilė išliks amžinai! – Z’03, 58 (R 3150).
* * *
Tikėjimas, viltis ir meilė yra pripažintos didžiausiomis, svarbiausiomis malonėmis. Tikėjimas leidžia mums su pasitikėjimu taikyti sau Dievo pažadus gyvenimo kovose. Viltis prideda mums drąsos veikloje ir narsumo mūsų kovose dėl Viešpaties. Tačiau meilė duoda mums jėgų džiaugtis ir mėgautis kovų sunkumais, palengvina juos, pakeisdama juos garbingomis pergalėmis. Tikėjimas ir viltis yra meilės tarnai, tos garbingos ir gražios nuostabių namų valdovės, t. y., charakterio, panašaus į Dievo ir Kristaus. Taip yra todėl, kad iš visų malonių meilė labiausiai Dieviška ir parodo Kristų, o tuo pačiu pati didžiausia iš tų trijų malonių – P’34, 110.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 22:31; Ps. 9:9,10; 32:10; 34:8,22; Pat. 3:5; Jer. 17:7,8; Mt. 21:21,22; Mk. 9:23; Jn. 11:25-27; Rom. 3:19-5:2; 9:31-33; 10:4-10; Gal. 3; Ef. 6:16; Hbr. 4:1-10; 11; Jok. 2; Ps 16:9,10; 31:24; 33:18; 43:5; 71:5,14; 119:74,81,116,166; Apd. 23:6; 24:14,15; 26:6,7; Rom. 5:2-5; 8:24; 12:12; 15:4,13; Ef. 1:18; Kol. 1:5,23,27; 1 Tes. 1:3; 5:8; Tit. 2:13; Hbr. 6:11,18,19; 1 Pet. 1:3,13,21; 1 Jn. 3:3; Jn. 3:16; 17:23,26; Rom. 5:8; Jn. 10:11,15; 13:1,34; 21:17; 1 Kor. 13.
Giesmės: 198, 174, 197, 21, 92, 165, 166 / 188a, 275, 15.
Poems of Dawn, 110; Wiersze brzasku, 101: Piligrimo noras. Tower Reading: Z’15, 115; (R 5668).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą, viltį ir meilę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
