Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 7Jis keikiamas, neatsakė keiksmu – 1 Pet. 2:23.
Jėzaus priešai plūdo ir keikė Jį ne todėl, kad rado Jame tikrą ir teisingą priežastį, dėl kurios galėtų plūsti, nei todėl, kad jie buvo tokie tobuli, jog Jėzus negalėtų rasti juose nieko kas verta plūdimo. Jis buvo pilnai atsidavęs Dievo valiai ir todėl galėjo pakelti žmonių pajuoką ir plūdimą ir atlaikyti tai nuolankiai ir kantriai, atsimindamas,
kad tam ir buvo pašauktas. Jėzus kantriai tai atlaikė, išmoko pamokas, įrodė Savo ištikimumą, ištobulino ir parodė tikrą charakterį, atjautė ir parodė gailestį dėl jų aklumo, tamsumo ir nežinojimo, o taip pat Savo meilę žmonėms– Z’01, 298 (R 2877).
* * *
Plūsti reiškia neteisingai ir nederamai kalbėti ir kenkti, daryti nemalonius dalykus kitiems. Kada Jėzų pasmerkė mirčiai, ypatingai Jį plūdo kareiviai iš Kajafo ir Piloto rūmų, bei žmonės ir kareiviai pakeliui į Kalvariją ir prie jos. Ir nors Jis nenusipelnė, o jie nusipelnė smerkimo, užgauliojimų, Jėzus jiems neatsakė tuo pačiu. Be abejo, šėtonas stengėsi, kad jų bjaurūs žodžiai ir poelgiai liktų Jėzaus mintyse, stengėsi sužadinti Jame plūstančią dvasią, blogus žodžius ir poelgius. Tame šėtonas apsigavo, kadangi mūsų brangus Atpirkėjas „nieku versdamas gėdą”, nepriklausomai nuo jų plūdimo, pripažino tai, kaip mažareikšmį dalyką ir sukoncentravo Savo valią tam, kad patiktų Tėvui. Šiuo atveju, ir kitais, mūsų palaimintasis Viešpats yra mums sektinu pavyzdžiu. Į visokius plūdimus ir šmeižimus, kurie krenta ant mūsų, į visokias ateinančias pagundas, kad palenkti mus atsakyti plūdimu už plūdimą, kaip ir Jis „nieku versdami gėdą”, sukoncentruokime mūsų valią tam, kad patiktume Viešpačiui, neatsižvelgiant į piktžodžiavimus, plūdimus ir šmeižtus, kurie ant mūsų ateina – P’33,177.
Paralelinės citatos: Mt. 26:65; 27:13,27-30,39-44,49; Ps. 22:6,7,16,17; 31:11-13; 35:20,21; 71:10,11,109:25; Iz. 50:6; 53:7; Hbr. 12:3.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 190, 325, 326 / 15, 380, 123.
Poems of Dawn, 22; Wiersze brzasku, 10: Papasakok man apie Mokytoją.
Tower Reading: Z’13, 35; (R 5172).
Klausimai: Ar šis tekstas man šią savaitę buvo svarbus? Kokiose situacijose ir kokiuose išbandymuose?
