Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 15Turėkite tikėjimą Dievu – Mk. 11:22.
Nuo tada, kai tapome Viešpaties pasekėjais, mūsų kasdieniniai išbandymai yra valdomi ir sergimi nematoma jėga tam, kad mes, kaip mokiniai Kristaus mokykloje, būtume vis daugiau ir daugiau Jo mokomi ir ugdytume Dvasios malones, o ypatingai tikėjimą. Tikriausiai dabartiniu metu nesugebame pilnai įvertinti tai, koks svarbus yra tikėjimas. Atrodo, kad tikėjimas tai yra vienintelis dalykas, ko Viešpats dabartiniu metu ypač ieško pas tuos, kurie pakviesti tapti Jo pasekėjais. Todėl, priklausomai nuo mūsų tikėjimo, galėsime džiaugtis net ir varguose. Negalime džiaugtis iš vargų, bet galime džiaugtis ta mintimi, kurią duoda tikėjimas, o būtent, kad tas „mūsų trumpalaikis, lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžiną šlovę” – Z’04, 59 (R 3324).
* * *
Tikėjimas, tai kokio nors asmens ar daikto įvertinimas protu ir pasitikėjimas juo visa širdimi. Krikščioniškas tikėjimas – tai Dievo ir Kristaus įvertinimas protu ir pasitikėjimas Jais. Jie tiki Dievu ir Kristumi ir pasitiki Jais pasiremdami tuo, kas pateikta Šventajame Rašte: apie Dievo ir Kristaus asmenis, Jų charakterius, žodžius ir apie Jų darbus. Dievas ir Kristus įrodė, kad visais šiais atžvilgiais Jais galime pilnai pasikliauti, todėl Jie verti mūsų pasitikėjimo. Mūsų patirtis daugybėje atvejų parodė, kad tai yra tiesa. Todėl Jėzus pilnai gali, nepadarydamas jokios, net ir mažiausios žalos mums, kviesti bei raginti mus pasitikėti Tėvu ir Juo – P’36, 110-111.
Paralelinės citatos: Joz. 1:9; 2 Kron. 15:7; 20:20; 32:7,8; Neh. 4:14; Jobo 35:14; Ps. 4:5; 27:14; 31:19,24; 37:3,5,7,39,40; 55:23; 115:9,11; Pat. 3:5, 6; Mt. 17:20.
Giesmės: 56, 93, 87, 176, 12, 104, 106 / 450, 345, 342.
Poems of Dawn, 103; Wiersze brzasku, 92: Pasišventusių malda. Tower Reading: Z’14, 282; (R 5539).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
