Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 6Kas yra tas vyras, kuris bijo VIEŠPATIES? Jis parodys jam kelią, kurį šis turi pasirinkti – Ps. 25:12.
Ne mums priklauso skirti ir tvarkyti išbandymus ir sunkumus, kurie ant mūsų ateina. Bet mūsų darbas yra besąlygiškai pasišvęsti Viešpačiui ir palikti, tegul Jis nusprendžia, kiek dideli ir kokie turi būti mūsų išbandymai ir vargai, bei kiek didelės mūsų aukos, sekant Jo vadovavimu. Viešpats gali nuspręsti, kad kai kuriems reikia ypatingų išbandymų ir daugiau vargų, nei kitiems. Jis žino, kad kai kuriems tie patys dalykai bus lyg dideli išbandymai ir atrodys kaip didelė auka, kai tuo metu kitiems, kurie labiau myli Viešpatį ir Jo darbą ir turi didesnį uolumą Jo tarnyboje, tie patys dalykai bus tik
„lengvas akimirkos sielvartas – kuris ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę”, taip kalba Apaštalas apie savo asmeninius išbandymus – Z’99, 13 (R 2416).
* * *
Bijoti Viešpaties reiškia garbinti Jį, o žmogus, kuris garbina Dievą, yra Jam paklusnus iš pareigos ir nesavanaudiškos meilės. Tokį žmogų Dievas mokina gyvenimo kelio, vesdamas jo širdį ir protą taip, kad galėtų vengti ir atmestų blogio takus, o mylėtų ir pasirinktų teisingumo takus. Jei mūsų pagarba Dievui yra tikra, tai galime pilnai tikėti, kad Jis padarys mūsų kelią aiškų, o mūsų tikėjimas taps realybe – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Įst. 4:10; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30;12:24; 2 Kor. 19:7; Ps. 2:11; 4:4; 25:13,14; 33:8,18; 34:7,9,11; 89:7;103:13; 145:19; Pat. 1:7; Iz. 8:13; Mt. 10:28; Apd. 13:16,26; 2 Kor. 7:1;Hbr. 12:28; Apr. 11:18.
Giesmės: 145, 11, 45, 55, 83, 46, 136 / 1, 37, 380.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane. Tower Reading: Z’97, 255; (R 2208).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos panaudojau? Kokie buvo rezultatai?
