Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 15Todėl: „išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nepalieskite to, kas netyra; tada jus priimsiu“ – 2 Kor. 6:17.
Tie, kurie sąžiningai gyvena dvasiniuose dalykuose atsiskyrę nuo pasaulio, o broliais laiko tik tuos, kurie pripažįsta širdies apipjaustymą ir yra priimti į Dievo šeimyną, susidurs su opozicija moralistų, liberalų ir aukštųjų kritikų, o taip pat su daugybe žmonių, kurie neapkenčia šviesos, kadangi ji pasmerkia jų tamsumą – doktrininį ir kitokį. Tačiau, tai yra vienintelis geras ir saugus elgesio būdas. Daug geriau būtų, jei vien tik tikrieji Izraelitai būtų pripažinti broliais, ir taip būtų atskiriami tikrieji kviečiai nuo raugių – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo valia yra ta, kad Jo žmonės būtų atskirti nuo visų įsipareigojimų, bendradarbiavimo ir simpatizavimo institucijoms ir jų taikomai praktikai, kokias jos naudoja, nes yra šėtono kontrolėje ir turi jo dvasią, kad nebendradarbiautų su jomis. O tai reiškia, kad turime „atsiskirti” nuo visų žmonių, kurie sąmoningai, ar jiems nežinant, yra šėtono tarnai, atsiskirti nuo jų dvasios ir, kiek tai yra įmanoma, nesusivienyti su jais. Tokiu būdu labiau išvengsime susitepimo viskuo, kas nešvaru. Na ir kas, kad kartais turime pasilikti vieniši? Galime nebent pasiguosti ta mintimi, kad ir Viešpats turėjo tokius pačius išbandymus, kad Dievas mus priima ir lydi mus. O tai atlyginimas už visus mūsų nuostolius – P’32, 136.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 10:11; Ps. 50:5; Pat. 9:6; Iz. 8:11; 52:11; Jer. 51:6,9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:14-16; Ef. 5:11; Apr.18:4.
Giesmės: 196, 213, 226, 299, 303, 305, 145 / 373, 442, 415.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 192: Saldi poilsio diena. Tower Reading: Z’15, 230; (R 5737).
Klausimai: Ar šią savaitę manyje buvo atliekamas apvalymo darbas? Kaip? Su kokiomis pasekmėmis?
