Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 22Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose? – Lk. 2:49.
Ar ne visi turėtume turėti Mokytojo dvasią, išreikštą Jo žodžiais? Tikrieji Viešpaties šventieji neturi savo
asmeninių reikalų, kadangi pasišvęsdami jie viską, ką turėjo, atidavė Viešpačiui. Būdami Viešpaties turto globėjais, jie negali mirties valandoje savo turto reikalų pavesti tvarkyti savo vaikams ar draugams, gal būt, jų žalai ir pakenkimui. Kaip turto prievaizdai ir prižiūrėtojai, šias gėrybes turime panaudoti iki mirties taip išmintingai, kaip sugebame, nes mūsų prievaizdavimas baigiasi mirtimi ir mes turėsime duoti apyskaitą – Z’03, 53 (R 3148).
* * *
Tobulam berniukui Jėzui buvo natūraliu dalyku angažuotis ir įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Todėl Jam atrodė keista, kodėl Juozapas ir Marija nepastebėjo Jo poelgio teisingumo. Čia parodyta pamoka kaip jauniems, taip ir seniems – pamoka, kad yra teisinga įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Palaiminti yra tie, kurie to imasi spontaniškai. Ir tegul nesistebi, jei kiti, net artimiausi ir jam brangiausi, nesupranta jų elgesio, traktuodami juos, kaip besielgiančius jų atžvilgiu neteisingai arba neapgalvotai. Tegul jie būna patenkinti mintimi, kad tam tikrą dieną ir jie tai supras, o šiuo metu, jei kiti juos ir smerkia, tegul pasitenkina Viešpaties pagyrimu – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 40:7-9; Hbr. 10:7,9; Jn. 2:16,17; 4:31-34; 7:14,15,46; 9:4; Mt. 7:28,29; 10:37; Iz. 50:4; Lk. 4:22,32; Joz. 1:8; Iz. 8:20;Jer. 8:9; Lk. 24:27; Apd. 17:11; Ps. 1:1-3; 1 Pet. 1:10,11.
Giesmės: 309, 49, 315, 154, 116, 260, 22/ 116, 171, 13.
Poems of Dawn, 47; Wiersze brzasku, 39: Piligrimas. Tower Reading: Z’12, 30; (R 4957).
Klausimai: Ar šią savaitę studijavau ir skelbiau Dievo Žodį? Kodėl? Kaip? Kokių pasiekiau rezultatų?
