Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą – 1 Kor. 7:24.
Kartais gali atrodyti, kad turime tokių pareigų, kurios viena kitai priešingos, nors iš tikrųjų taip nėra. Pirmoji krikščionio pareiga yra nuoširdus pripažinimas savo Sutvėrėjo ir Viešpaties visuose gyvenimo reikaluose. Jo antroji pareiga, jeigu jis yra vyras ir tėvas, susijusi su jo žmona ir vaikais; o jeigu ji yra žmona ir motina, susijusi su jos vyru ir vaikais. Vedybinė sutartis, pagal Dievo tvarką, yra kaip užstatas, kaip pirmoji skola, įsipareigojimas, pareikalaujantis tam tikros dalies iš kiekvieno vyro ir iš kiekvienos žmonos turimo laiko. Šios skolos reikalavimai turi būti išmintingai įvykdyti, prieš atliekant kokį nors darbą kitiems – Z’99, 155 (R 2488).
* * *
Šio amžiaus dvasia yra nerimas, nekantrumas. Beveik kiekvienas ieško kokios nors permainos savo gyvenime. Pasitenkinimas turėtų būti vienas iš krikščionio charakterio bruožų, tarp vyraujančio nepasitenkinimo. Turime būti patenkinti tuo, ką turime ir kur esame. Ir toje padėtyje turime likti iki to laiko, kol Viešpats neparodys tokios permainos būtinumo. Tikėjimas Dievu užtikrins tokios pasitenkinimo dvasios turėjimą – P’30, 14.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 7:20; Lk. 3:12-14; Ef. 6:5-8; Pr. 2:15; Pat. 10:4,5; 12:11,24; 13:4,11; 14:23; 20:13; 22:29; 31:27; Pam. 9:10; 11:6; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12.
Giesmės: 4, 134, 208, 307, 277, 267, 275 / 262, 422, 57.
Poems of Dawn, 295; Wiersze brzasku, 288: Mano tarnyba.
Tower Reading: Z’14,212; (R 5498).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau, kad ir toliau likčiau savo pašaukime? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 16Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius ... ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius – 1 Jn. 3:14,16.
Vienas iš paskutiniųjų ir pačių skausmingiausių išbandymų tiems „broliams”, po kurio, gali būti, kad nupuls daugelis tų, jau pabudusių ir apsiginklavusių, bus meilė broliams. Atrodo, kad daugelis nupuls šio išbandymo metu ir todėl bus pripažinti nevertais to gausaus įėjimo į Karalystę. Jeigu kas nors būtų ypatingai silpnas ir linkęs suklupti, tai tikrasis kryžiaus kareivis jo neniekins ir jo neužgaulios, taip kaip to nedarytų ir Vyriausias mūsų Brolis ir Vadas. Bet priešingai, jis bus atidesnis ir padės silpnesniajam, nors galbūt jis jaustųsi geriau būdamas stipresniųjų draugijoje – Z’99, 88 (R 2450).
* * *
Vienas iš įrodymų, kad mes esame išteisinti ir pripildyti Dievo Dvasios – tai meilė broliams, Jėzaus Kristaus mokiniams. Tas, kuris šią dorybę išvystė iki savęs išsižadėjimo laipsnio taip, kad su dėkingumu ir įvertinimu guldo gyvybę už brolius dėl savo giminystės su jais Kristuje, gali būti tikras, kad turi šią meilės broliams Dvasią. Mes, kurie tapome priimti į Dievo šeimyną, turime įsipareigojimą Viešpačiui, kad guldysime savo gyvybę už brolius. Šis įsipareigojimas tai yra skola, kurios reikalauja sandora, po kuria mes dabar esame – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34,35; 15:9-19; Rom. 12:9,10; 13:8-10; 1 Kor. 13; Gal. 5:13,22; Kol. 2:2; 3:12-14; 1 Tes. 3:12; 4:9; 1 Pet. 1:22; 2:17; 3:8; 4:8; 1 Jn. 2:10; 3:11,17,18,23; 4:7,11,12,20,21.
Giesmės: 299, 208, 165, 166, 167, 22, 170 / 23, 53a, 374.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai atsinešu save.
Tower Reading: Z’13,339; (R 5346).
Klausimai: Ar šią savaitę mylėjau brolius ir jiems tarnavau? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
