Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 15Tėve, į Tavo rankas atiduodu [deponuoju] savo dvasią – Lk. 23:46.
Su pilnu pasitikėjimu mūsų brangus Išgelbėtojas kreipėsi į Tėvą ir pilnai tikėdamas pranešė, kad visas gyvenimo ir visas palaimintas ateities viltis patiki Tėvo meilei ir galiai, kad galėtų likti taikoje su Tėvo Žodžiu ir Planu. Panašiai ir mes, kaip mūsų Viešpaties pasekėjai, turime žiūrėti į ateitį su tikėjimu, o mirties valandoje visus savo reikalus patikėti Tam, kuris parodė mums meilę ne vien duodamas Savo Sūnų, kaip mūsų Gelbėtoją, bet taip pat ir visame mūsų gyvenime teikdamas Savo apvaizdą ir rūpestį, duodamas didelius ir brangius pažadus, kurie eina mūsų priešakyje ir duoda mums jėgos, paguodos ir užtikrinimą – Z’99, 128 (R 2473).
* * *
Nors Viešpats prieš Savo mirtį keletą akimirkų pasijautė Dievo apleistas, tai vis dėlto, būtent mirties momente atgavo sąmoningumą, suprato, jog grįžo Dievo malonė, todėl kreipėsi į Jį, kaip į Tėvą. Jėzaus pasitikėjimas Dievo malone buvo toks didelis, kad be abejonių šešėlio Savo būsimo egzistavimo viltis pavedė Tėviškai galiai, turėdamas visišką užtikrinimą, jog Tėvas grąžins Jam gyvybę. Pažodinis vertimas parodo, kad Jis taip pat kitų naudai deponavo (atidavė saugoti) pas Tėvą Savo žmogiškas, žemiškas gyvenimo teises ir Savo teisę į žmogišką, žemišką gyvenimą – P’20, 71.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 33:12,13; Jobo 1:20,21; 2:9; Ps. 22:1-21; Ps. 31:5; 89:26; Iz. 53; Mt. 26:39; Jn. 8:11; Apd. 7:59,60; 21:14; 1 Pet. 2:21-24; Flp. 2:8; Hbr. 2:9,14; 12:3,4; 1 Pet. 4:12 -14, 19; 2 Tim. 4:6.
Giesmės: 5, 15, 132, 187, 168, 190, 246 / 346, 392, 188.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 181: Jis žino.
Tower Reading: Z’15, 38; (R 5621).
Klausimai: Ką šią savaitę man reiškė Kristaus deponuotas nuopelnas? Kaip Jo pasitikėjimas Dievu paveikė mane šią savaitę? Kokią dėl to turėjau palaimą ir kokių turėjo kiti per mane?
