Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 24Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, – tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes – Jn. 17:11.
Svarstydami šį puikų mūsų Viešpaties jausmų parodymą Bažnyčiai, pastebime garbės prošvaistę šioje palaimintoje Dievo šeimos vienybėje. O tai yra tikslo vienybė, pasitikėjimo vienybė, simpatijos ir palankumo vienybė, meilės vienybė, garbės vienybė ir vienybė bendros nuosavybės. Mūsų Viešpats pasakė, kad ši vienybė jau yra tarp Jo ir Tėvo, o tarp Jo mokinių bus ateityje. Ši vienybė tai puikus tikslas, kurio siekiame ir prie kurio einame – Z’03, 77 (R 3160).
* * *
Ši Atpirkėjo malda už Savo mokinius yra puiki savo paprastume ir plati savo siekiuose. Jis prašo Tėvo, pripažindamas su pagarba Jo šventumą, kad panaudotų Savo garbingus charakterio bruožus, planą ir darbus Jo mokinių naudai – jiems vadovaudamas, juos vesdamas, ribodamas, atitaisydamas, ragindamas, tobulindamas tam, kad jie visi galėtų augti pilnoje Šventosios Dievo Dvasios vienybėje ir taip pasiektų tokią pačią vienybę, kokia yra tarp Tėvo ir Sūnaus. Čia nekalbama apie asmens vienybę, nes tai reikštų, kad visi Dievo žmonės būtų vienas asmuo, bet kalbama apie vienybę širdies, proto, tikslo ir valios. Nes tai yra garbinga šeimos vienybė, kurios nuoširdžiai turėtume ieškoti – P’33, 111.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 1:5; Judo 1,24; Jn. 6:39; 17:2,9,10,12-18,21- 23; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Jn. 10:30,38; 14:9,11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24.
Giesmės: 78, 27, 165, 23, 326, 281, 170 / 281, 353, 23.
Poems of Dawn, 68; Wiersze brzasku, 57: Kaimenės parvedimas namo.
Tower Reading: Z’03, 77; (R 3160).
Klausimai: Ar šią savaitę pasiekiau dar didesnę vienybę su Dievo šeima? Kaip? Kas man padėjo ją pasiekti ir kas trukdė ją pasiekti? Kokios buvo pasekmės?
