Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 21Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto – Ps.23:4.
Tikrosios Viešpaties kaimenės avys nebijo pikto, kadangi jos turi Viešpaties malonę, nes Viešpats yra su jomis, yra jų pusėje ir parodė Savo malonę joms priskirtoje išpirkos kainoje. Jis taip pat yra su jomis Savo pažado Žodžiuose – Savo užtikrinime, kad mirtis nereiškia gyvybės sunaikinimo, bet vien tik netrikdomą, ramų miegą Jėzuje iki prisikėlimo valandos. Nieko juk nuostabaus, kad jos gali pereiti per šį mirties šešėlio slėnį giedodamos ir kurdamos savo širdyse giesmę Viešpačiui, kviesdamos iš savo sielos gilumų visa savo esybe garbinti, šlovinti ir aukštinti didį ir šventą vardą To, kuris mus pamilo ir išpirko Savo brangiu krauju, ir kuris pakvietė dalyvauti paveldėjime kartu su Juo Karalystėje – Z’03, 413 (R 3268).
* * *
Tas mirties šešėlio slėnis tai pasmerkimo būsena. Mirties šešėlis eina jos (mirties) priekyje nuodėmėje, klaidoje, degradacijoje, liūdesyje, sielvarte, skausme, ligoje, praradimuose, nusivylimuose ir mirtyje, kurie užtemdo šešėliu šį slėnį. Per šį tamsų slėnį einame nuo gimimo ir iki mirties. Didelė dauguma pereina per jį su baime, o pasiekia šio slėnio pabaigą puldami į neviltį. Dievo vaikai šiame slėnyje turi palaimas, kurios padeda drąsiai ir ramiai pakelti šio slėnio rūstumą. Visoks blogis, kuris juos pasiekia, liečia tik jų žmogišką prigimtį. Jų naujos širdys, protai ir valia yra apsaugoti, nes Dievas, jų Padėjėjas, padaro taip, kad visi dalykai padeda jų gėriui, duoda viltį amžino išlaisvinimo nuo visokio blogio prisikėlus. Todėl jie nebijo blogio, kai randasi šiame slėnyje – P’33, 147.
Paralelinės citatos: Jobo 3:13; 14:2,5,7-12,13,14,19-21; 17:13-16; 21:23-26,32,33; 38:17; Ps. 3:6; Rom. 5:12,14,17; Oz. 13:14; 1 Kor. 15:21-23,26,41-58; 1 Tes. 4:13-17; Apr. 1:18; Rom. 14:8; Flp. 1:21; Hbr. 13:14; Ps. 27:1;56:4,11; 118:6; 44:19; Rom. 8:15.
Giesmės: 284, 63, 87, 93, 137, 252, 330 / 351, 262, 452.
Poems of Dawn, 202; Wiersze brzasku, 195: Kodėl turėčiau bijoti? Tower Reading: Z’15, 90; (R 5653).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai atitiko šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
