Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 24Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną ... Ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų – Lk. 23:26.
Mes dažnai pagalvojame, kur buvo Petras, Jonas ir Jokūbas, kodėl jie nematė savo Viešpaties naštos ir nebėgo Jam padėti? Jeigu mes linkę pavydėti privilegijos, kurią turėjo Simonas, padėdamas Viešpačiui nešti kryžių, tai pagalvokime, kiek daug Viešpaties brolių kasdien neša simbolinius kryžius, todėl suteikimas jiems pagalbos yra mūsų privilegija. Prisiminkime, kad Viešpats sutiko pripažinti kiekvieną patarnavimą, atliktą Jo ištikimiems pasekėjams, lyg tai būtų padaryta Jam. Taip kaip medinis kryžius nebuvo sunkiausia našta mūsų Viešpačiui, taip ir Jo pasekėjai turi kryžius, kurių pasaulis nemato, bet broliai turėtų tai suprasti. „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip išpildysite Kristaus įstatymą” – Z’04, 155 (R 3369).
* * *
Dėl nusilpimo kryžius išsekino Jėzaus jėgas iki ištvermingumo ribų, ir tuo metu Dievas numatė reikiamą pagalbą, nors Simonas padėjo nenoriai. Šis tekstas leidžia suprasti, kad Jėzus nešė tą dalį kryžiaus, kur susijungia skersinis, todėl nešė jo sunkesnę dalį. Be abejonės, Jėzus nešė sunkesnį kryžių nei mūsų. O kai nešame savo kryžių, galime paliudyti, kad Jėzus neša jo sunkesniąją dalį. Jis žino, kokia mūsų prigimtis, žino mūsų silpnumą, todėl eina mūsų priekyje, nešdamas mūsų naštos sunkesniąją dalį. Ir taip, Savo malonės dėka, padeda mums ištverti iki galo, nors yra įvairių kliūčių – P’35, 131-132.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24,25; 50:20; 1 Sam. 2:6-9; Ezr. 6:22; Neh. 6:16; Est. 7:10; Ps. 17:13; 76:10; Pat. 16:7; 21:1.
Giesmės: 121, 63, 99, 124, 129, 149, 252 / 123, 135, 351.
Poems of Dawn, 215; Wiersze brzasku, 208: Paslėptasis kryžius. Tower Reading: Z’13, 120; (R 5221).
Klausimai: Ar šią savaitę gavau pagalbos apvaizdos dėka? Kokia buvo apvaizda? Kokios buvo pasekmės?
