Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?