Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
