Ištvermingi maldoje – Rom. 12:12.
Brangūs Viešpaties mokiniai, kokią turime palaimintą privilegiją būti nuolatos maldoje, visada melstis, tai reiškia – kelti aukštyn prie Dievo savo širdis ir mintis bet kuriuo metu, nesvarbu, kurioje vietoje, žinodami, kad Dangiškasis Tėvas ir mūsų brangus Viešpats pastoviai lieka su mumis – kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Ir tada, kai jau atlikome savo dienos pareigas, Jam stebint ir Jam vadovaujant, arba bet kuriuo metu, kai mūsų siela pajaučia maldos reikalingumą, kokia brangi yra ta privilegija, būnant vienumoje vien tik su Dievu, numesti savo širdies sunkumą – Z’95, 215 (R 1864).
* * *
Malda yra dvasinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Dievas, priešingai nei žmonės, niekada nebūna pavargęs dėl tikinčiųjų kreipimosi į Jį. Todėl, jie visada turi priėjimą prie Dievo maldoje Jėzaus vardu. Su kokiu dėkingumu turime pastoviai įvertinti ir nuolat naudotis ta privilegija! Tai pakylės mus aukščiau dvasioje ir duos mums palaimų, kurių kitokiu būdu negalėtume pasiekti. Tie palaiminimai bus dviejų rūšių: vieni ateis, kai ugdysime savyje maldos dvasią (tai tiesioginis maldos rezultatas), antri, kaip dovanos, kai gausime atsakymą į maldas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Lk. 18:1-8; 1 Tes. 5:17; Kol. 4:2; Ef. 6:18,19; Apd. 12:5; 2:42; Ps. 27:8; 145:18; Pat. 15:18; Iz. 55:6; Mt. 6:5-15; 7:7,8; 1 Tim. 2:8; Jok. 5:16; Judo 20.
Giesmės: 274, 35, 69, 115, 219, 239, 323 / 365, 188, 116.
Poems of Dawn, 30; Wiersze brzasku, 19: Visada pas Jėzų.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Ar šią savaitę pastoviai meldžiausi? Kodėl? Kaip? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
