Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 6O jei kas kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, bet garbina Dievą šituo vardu – 1 Pet. 4:16.
Įvairios ligos ir nepatogumai, kuriuos patiriame tarnaudami Tiesai, yra leisti mūsų Tėvo, nes tai parodo mūsų ištikimybę ir meilę. Ir jeigu mes nebūtume atiduoti tokiems kentėjimams, arba staiga, akimirksniu būtume iš jų išlaisvinti, tai tarnyba Viešpačiui nebūtų jokia auka, ir todėl nebūtų mums išbandymu, ar mes pasiruošę išstovėti Tiesoje. Tačiau, bet kuriuo atveju, kiekvienas skausmas, kančia, sužeidimas kūno ar jausmų, atskyrimas nuo draugystės ar tiesiog nužudymas Tiesos labui, tampa Dvasios liudijimu, įrodančiu mūsų ištikimumą. O mūsų Viešpats ir Apaštalas Petras sako, kad turime labai džiaugtis visais tokiais vargais ir atsitikimais – Z’96, 166 (R 2004).
* * *
Kentėti kaip krikščioniui, reiškia kentėti dėl tos pačios priežasties, tuo pačiu būdu, ta pačia dvasia, dėl tų pačių tikslų ir turėti panašias pasekmes kaip ir Jėzus. Kiekvienas, kuris ypatingai apdovanotas tokiais vargais, tegul nesigėdija, bet tegul laiko tai didžiausia privilegija, kurią žmogus gali turėti, priežastimi džiaugsmui ir dėkojimui. Tai duoda draugystę su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, suteikia galimybę įvertinti Jų charakterius, suteikia šiame gyvenime didžią ramybę ir džiaugsmą, suteikia galimybę pasiruošti Karalystei, ir galiausiai, tai mums duos pašaukimo apdovanojimą – P’33, 63.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Rom. 8:35,36; 1 Kor. 15:31,32; 2 Kor. 1:5,9; 12:10; Gal. 2:20; 6:17; Flp. 1:29; 3:10; Hbr. 10:32-34; Jok. 1:2,12; 1 Pet. 1:6,7; 2:19-24; 4:12-14; 5:1,10.
Giesmės: 134, 47, 114, 208, 302, 325, 326 / 392, 188, 433.
Poems of Dawn, 287; Wiersze brzasku, 276: Sėdintys sargai.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Kokius šią savaitę pergyvenau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
