Baimės nėra meilėje, bet tobuloji meilė išvaro baimę, nes baimė turi prieš save bausmę – 1 Jn. 4:18.
Labai stipri ir net siaubinga yra baimės įtaka. Išimtį, kurie nepasiduoda šiai įtakai, sudaro tie, kurie pažino Dievą per savo ankstesnius išbandymus ir išmoko pasitikėti Juo net tada, kai negali suprasti Jo kelio. Į tą baimės ir nevilties milžiną turime trenkti akmenėliu – „Parašyta”. Tikėjimo svaidyklė turi išmesti pažado žodžius su tokia jėga, kad užmuštų priešininką ir išlaisvintu mus iš jo valdžios. Taigi, tik apsiginklavę Dievo Žodžiu, pasitikėdami Viešpaties malone ir lazda, galime būti drąsūs ir imančiam viršų sektantizmui atsakyti lygiai kaip Dovydas Filistinui:
„Tu ateini pas mane su kalaviju, ietimi ir riestu kardu, bet aš ateinu pas tave su vardu kariuomenių Viešpaties, Izraelio eilių Dievo, iš kurio tyčiojais” – Z’03, 329 (R 3230).
* * *
Meilė gėrisi ir užjaučia kartu su Dievu. Ji supranta savo vienybę su Dievu ir jaučia sūnystės dvasią Jo atžvilgiu, einančią per jo savininko širdį. Tokia meilė remiasi nuoširdžia draugyste su Dievu per Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Savo dvasiniame artume su Dievu žino, kad Juo pilnai galima pasitikėti, turėti viltį, mylėti ir klausyti Jo, todėl nors Jį garbina kaip pilnai tobulą asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose, nejaučia prieš Jį baimės. Baimė prieš Dievą taip apribotų mūsų širdis bendraujant su Dievu, kad išstumtų iš mūsų širdžių meilę Jam. Ir atvirkščiai, meilė Dievui pašalina tokią baimę prieš Jį – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Įst. 20:8; Ts. 7:3; Pat. 28:1; 29:25; Iz. 51:12,13; Mt. 8:26; 26:69-74; Rom. 8:15; 1 Kor. 13:4-7; 2 Tim. 1:7; 1 Jn. 4:16,17.
Giesmės: 95, 87, 12, 284, 288, 261, 307 / 368, 442, 456.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’11, 188; (R 4841).
Klausimai: Ar šią savaitę paklusau baimės dvasiai, ar nugalėjau ją?Kaip? Kodėl? Kokį darbą atliko meilė šiame išbandyme?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
