Jūsų priešininkas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojąs liūtas, ieškodamas, kurį jis galėtų praryti. Jam atsispirkite, tvirti tikėjimu – 1 Pet. 5:8,9.
Ši mintis apie šėtono opoziciją mūsų atžvilgiu ir apie mūsų kovą – ne tik su kūnu ir krauju, bet ir su kunigaikštystėmis, jėgomis ir piktosiomis dvasiomis, užimančiomis aukštas valdžios vietas – būtų mums siaubinga, jeigu iš kitos pusės nežinotume, jog už savo nutarimo pastovumą, ryžtingą apsisprendimą gauname pagalbą ir draugystę iš kitų nematomų jėgų. Nuo to momento, kai mes griežtai, ryžtingai pasipriešiname pagundoms, tvirtai paremdami Viešpatį ir Jo reikalus, kaskart tampame stipresni Viešpatyje, Jo galios tvirtume, kadangi Tas, kuris yra su mumis, yra stipresnis nei visi tie, kurie mums priešinasi. Neryžtingumas, supratus blogį, tik didina pagundos jėgą – Z’04, 11; ’00, 32 (R 3300,2565).
* * *
Šėtonas yra priešas ne tik žmonijos giminės bendrai, bet ypatingai Viešpaties žmonėms dėl jų ištikimybės Dievo atžvilgiu. Šėtonas trokšta sunaikinti Viešpaties žmonių gyvybes; ir niekas nesuteikia jam didesnio malonumo, kaip sunaikinimas naujos širdies, proto ir valios. Jis yra tas tikras liūtas, kuris stengiasi mus praryti kaip savo aukas. Savo neveiklumu, pasyvumu nenugalėsime jo. Nepadės net stiprus, laikinas pasipriešinimas. Norėdami jį atstumti, turime pastoviai jam priešintis, naudoti ne kūnišką, bet dvasinį ginklą, tai yra, Dievo Žodį ir Dievo Dvasią. Dvasia, skaudžiai pjaunanti jo gyvybingumą Dievo Žodžio damaskiško plieno ašmenimis, galiausiai atstums jį nuo mūsų – P’33, 147.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 1:13; Lk. 21:34; Rom. 13:13; 1 Kor.16:13; 1 Tes. 5:6,8; 1 Pet. 4:7; Jobo 1:7,9-12; 2:2-7; Lk. 22:31; Jn. 8:44;1 Kor. 21:1; Zach. 3:1,2; Mt. 4:1-11; 13:19,38,39; Jn. 13:2,27; 2 Kor.2:11; 11:3,14,15; Ef. 6:11-17; Jok. 4:7.
Giesmės: 145, 1, 13, 20, 130, 136, 183 / 251, 392, 124.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 123: Būkite budrūs. Tower Reading: Z’13, 54; (R 5183).
Klausimai: Ar šią savaitę atidžiai saugojausi šėtono? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 13Nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės! – Apd. 7:60.
Kokią didelę palaimą gautų visi dvasiniai Izraelitai, jei gerai išmoktų šią pamoką, būtent: jeigu pripažįstame, kad tam tikro įvykusio dalyko pasekmės yra geros ir kad prie šių pasekmių buvome atvesti Dievo apvaizdos, tuomet turėtume būti ypatingai didžiadvasiški ir malonūs savo mintyse ir jausmuose tų atžvilgiu, kurie apvaizdos dėka tapo panaudoti kaip įrankiai, nors jie galėjo būti ir nenoriais mokytojais, arba kaip Juozapo broliai, kurie iš tikrųjų norėjo visai priešingų rezultatų. Tie, kurie sugeba taip žiūrėti į visus šiuos atsitikimus ir į jėgas, veikiančias jų kasdieniniame gyvenime, sugebės, Dievo dėka, „visada nugalėti Kristuje“, kaip apie tai sako Apaštalas. Tokie neras priežasties pykti ant šėtono, arba kurių nors jo tarnų, ar turėti kartumą širdyje dėl jų – Z’01, 331 (R 2895).
* * *
Šventas Steponas yra puikus pavyzdys kaip reikia atleisti savo priešams. Lengva yra galvoti ir kalbėti: „Atleidžiu savo priešams“, kai jų neturi. Bet visai kitas dalykas yra sulaikyti nuoskaudą širdyje ir neįsižeisti atžvilgiu tų, kurie mums kenkia. O dar sunkiau yra nelaikyti nuoskaudos, neįsižeisti ant tų žmonių,
kai jie patys ir mes gerai žinome, kad mums daro skriaudą. Bet pats sunkiausias dalykas yra linkėti ir
liudyti žmonėms gėrį tada, kai jie mums daro skriaudą ir kenkia. Būtent tokį charakterio kilnumą pasiekė šventasis Steponas. Kai uolos nuolaužos ir akmenys skausmingiausiai daužė jį, jis meldėsi Dievui ir prašė atleidimo savo budeliams. Jeigu norime pasiekti panašų charakterį, turime būti labai nekerštingi, mokantys negalvoti apie save, švelnūs, uolūs, mylintys ir ištikimi. Šios dorybės taikomos praktiškai mažuose gyvenimo dalykuose, palaipsniui suteiks mūsų charakteriui jėgos, kuri padės įveikti ir pakelti sunkiausius išbandymus. Jeigu apsileisime priimdami mažus, kasdieninius išbandymus, tai pralaimėsime atėjus didelei krizei – P’34, 175.
Paralelinės citatos: Mt. 5:40-48; 6:12,14,15; 18:21-35; Lk. 6:28; 23:34; Rom. 12:14, 17, 19, 20; Iš. 23:4, 5; Pat. 19:11; 24:17; Pam. 7:21; Mk. 11:25; Lk. 6:35-37; 17:3, 4; 1 Kor. 4:12; Ef. 4:32; Kol. 3:13; Flm. 10; 1 Pet. 3:9.
Giesmės: 190, 132, 290, 101, 113, 165, 166 / 116, 188a, 124.
Poems of Dawn, 94; Wiersze brzasku, 83: Pasitikėjimas. Tower Reading: Z’13, 185; (R 5259).
Klausimai: Ar atleidau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kas tam padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
