Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus – 1 Pet. 1:22.
Žinios Bažnyčioje turi būti aukštai vertinamos ir pripažintos kaip pažangos ir augimo įrodymas; nes niekas negali augti Viešpatyje ir Jo galios jėgoje, negali augti malonėje, jeigu neauga pažinime ir žinojime. Tinkamai ir teisingai elgiamės labiau vertindami tuos, kurių meilę Viešpačiui ir Jo Tiesai liudija uolumas studijuojant Jo Žodį, kurie turi Dievo malonės įrodymą tame, jog yra vedami vis prie gilesnių Dievo dalykų. Taip kaip žemiškoje šeimoje mes mylime kūdikius ir rūpinamės nesubrendusiais, taip ir tarp tikėjimo namiškių, turime rūpintis ir mylėti mažuosius ir nesubrendusius bei padėti jiems augti Viešpatyje ir Jo galios jėgoje – Z’03, 207 (R 3219).
* * *
Tiesa, gauta Dvasios pagalba, skatina paklusnumui. O paklusnumas Tiesai visada apvalo mūsų protą ir širdį, pašalindamas iš ten nuodėmę, klaidą, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą. Tiesa atlieka dar daugiau: ji ugdo kiekvienoje geroje mintyje, dorybėje, žodyje ir poelgyje. Ji skatina mus likti mirusiais sau ir pasauliui, o būti gyvais Dievui, augti pažinime, budėti, melstis, tarnauti, ugdyti charakterį, būti ištvermingais blogiui. Ypač ši Tiesa pripildo mūsų širdis meile Dievui ir žmogui, suteikia galimybę mums atsilyginti broliams Kristuje ne tik pareigos meile, bet ir nesavanaudiška meile – P’26, 125.
Paralelinės citatos: Apd. 15:9; 2 Kor. 7:1; Jn. 17:17; 15:3,12,17; Ef. 5:2; 1 Tes. 4:9; 1 Jn. 2:9,10; 3:11,23; 4:21; Rom. 12:9,10; 1 Tim. 1:5; Hbr. 13:1; 1 Pet. 2:17; 3:8; 4:8.
Giesmės: 105, 170, 201, 165, 166, 23, 208 / 452, 422, 262.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 290: Strėlė ir daina. Tower Reading: Z’11, 57; (R 4766).
Klausimai: Kokie šios savaitės išgyvenimai, susiję su pareigos ir nesavanaudiška meile broliams, buvo tuo pavyzdžiu Žodžio apvalančios jėgos? Kokie šiame išbandyme buvo pasiekimai ar nepasisekimai? Kokią išmokau pamoką?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
