Tad jei tavyje esanti šviesa bus [tampa] tamsa, kokia didžiulė turėtų būti ta tamsa! – Mt. 6:23.
„Pjūtis” yra laikas, kai „kviečiai” yra vėtyjami, sijojami ir atskiriami. Pjūties tikslas yra išbandyti kiekvieno iš mūsų charakterį, kad galėtume „viską atlikę, išsilaikyti!”. Šios „pjūties” išmėginimai turi būti tokie patys, kokie buvo Žydų amžiaus tipinėje „pjūtyje”. Vienas iš jų yra kryžius, kitas – Kristaus buvimas čia, dar kitas išmėginimas – nuolankumas, ir dar kitas – meilė. Žydai buvo baudžiami, nes „nepažino savo aplankymo meto”. Tas dalykas yra dvigubai neraminantis tiems, kurie kažkada jau pamatė Dabartinės Tiesos šviesą, o po to eina „laukan į tamsybes”. Tai reiškia neištikimybę – Z’04, 297 (R 3436).
* * *
Šviesa mumyse yra Šventoji Dvasia. Ta Dvasia gali tapti tamsybe. Tai įvyksta tada, kai protas išsižada Tiesos, o širdis – Tiesos Dvasios. Tai atsitinka vien tik tada, kai širdis – prarasdama išmintį, jėgą, teisingumą ir meilę – išmoksta mylėti nuodėmę, klaidą, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą. Kas taip elgiasi, negali atsinaujinti atgailai. Tamsa jame yra didelė ir nesibaigianti. Su kokiu budrumu, malda ir aktyvumu turime saugotis tokių pasekmių! Geriau niekada nepradėti, nei taip užbaigti savo krikščionišką karjerą – P’34, 110.
Paralelinės citatos: Lk. 11:34-36; Ps. 119:105; Pat. 6:23; Iz. 8:20; 58:8; Mt. 4:16; 5:16; Lk. 16:8; Jn. 1:4-9; 3:19-21; 12:35,36; Apd. 26:18; Ef. 5:14; 1 Tes. 5:5; 1 Pet. 2:9; Mt. 8:12; Jn. 11:9,10; 1 Jn. 2:8-11.
Giesmės: 315, 1, 49, 90, 91, 130, 154 / 257, 432, 238.
Poems of Dawn, 285; Wiersze brzasku, 273: O, kaipgi krito galiūnai! Tower Reading: Z’09, 231; (R 4444).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su Šviesa ir Tamsa? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 29Visaip mes esame spaudžiami, tačiau nesugniuždomi; nežiną išeities, tačiau ne be vilties; persekiojami, tačiau neapleidžiami; parbloškiami, tačiau nesunaikinami; visuomet aplinkui besinešioją kūne Jėzaus marinimą, kad ir Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų kūne – 2 Kor. 4:8-10.
Tie, kurie Viešpaties ir Tiesos labui su džiaugsmu iškenčia didžiausią gėdą, didžiausią negarbę, didžiausius išbandymus, sunkiausius persekiojimus šiame dabartiniame gyvenime ir dėl to patiria išgyvenimus labai panašius į tuos, kokius turėjo mūsų Mokytojas ir Viešpats, mums palikdamas pavyzdį, gali būti tikri, kad priklausomai nuo jų ištikimybės parodymo tokiame aukojime, turės užtikrintą didelį apdovanojimą ateityje, kaip patvirtina Apaštalas sakydamas: „žvaigždė skiriasi nuo žvaigždės skaistumu” – Z’01, 55 (R 2760).
* * *
Viešpats nemano, jog būtų gerai leisti, kad mūsų gyvenimas išoriniuose reikaluose būtų visiškai ramus. Toks gyvenimas mus padarytų netinkamais patarnaujant šventiesiems dabar ir ateityje. Priešingai, Viešpats mielai leidžia mums patirti visokius nepalankius ir nemalonius išgyvenimus; o tarp kai kurių iš jų mūsų jėgos beveik visiškai išsenka. Pritaikydamas naštas prie mūsų pečių, o mūsų pečius prie naštų, Dievas duoda mums užtektinai malonės kiekvienu sunkiu laiku ir palaipsniui, kaip ir mūsų Viešpaties atveju, mūsų charakterį atveda iki tobulumo kaip Savo mokinių, kurie kasdien guldo savo žmogiškas gyvybes kartu su savo brangiu Viešpačiu meilės kupinoje aukoje – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:11-18; 6:4,5; 11;23-28; Flp. 1:29; 2:27-29; 2 Tes. 1:4,5; Jok. 5:10; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 3, 47, 150, 160, 244, 277, 307 / 462, 109, 456.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Šiek tiek pasikalbėkite su Jėzumi.
Tower Reading: Z’15, 120; (R 5670).
Klausimai: Ar kentėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?