Meilė yra … maloninga – 1 Kor. 13:4.
Dievo žmonių pareiga nėra parodymas visų nuodėmiautojų, kuriuos galime sutikti gatvėje, lygiai taip kaip netiktų sakyti negražios išvaizdos žmonėms, jog trūksta jiems grožio. Mandagumas, malonumas visada yra krikščioniško charakterio dalis. Pasaulyje mandagumas gali būti vien tik politūra, bet tarp krikščionių tai nėra vien tik geros manieros, bet veikiau atspindi tikruosius širdies jausmus, išvystytus pagal gyvenimo dvasią – meilę. Meilė veda prie mandagumo, kantrumo, gerumo ir net nepaklusnumo atveju nesiryžta ištarti nemalonaus žodžio ir vengs to tiek, kiek leis tam pareiga – Z’03, 153 (R 3194).
* * *
Čia išverstasis žodis meilė reiškia neturinčią savų tikslų gerą valią, kuri skiriasi nuo įsipareigojančios geros valios. Tai yra gera valia, kuri skatinama ne pareigos, bet gerų principų, su malonumu parodo įvertinimą, nuoširdžią vienybę, užuojautą arba gailestį ir auką. Įvertindama gėrį principuose ir charakterio bruožuose, ji su džiaugsmu remia gėrį principuose ir charakterio bruožuose, užjausdama ir apgailestaudama dėl tų, su kuriais elgiamasi nesilaikant gerų principų arba kai patys nebūna taikoje su gerais principais; jai yra malonu padėti jiems išbristi iš tų sąlygų. Todėl ši gera valia yra pasirengusi planuoti ir liudyti gėrį, norėdama laiminti kitus. Šiame darbe ji yra ištverminga, maloni ir mandagi pasišvęsdama iki mirties tarnauti kitų laiminimui – P’26, 84.
Paralelinės citatos: Pat. 10:12; 17:19; 19:22; 1 Pet. 4:8; Mt. 5:44,45,48; 25:34,36,40,45; Lk. 6:35; Rom. 12:10; Gal. 5:6,22,23; Ef. 4:32; Kol. 3:12-14; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 3:8; 4:8; 2 Pet. 1:7; 1 Jn. 3:16,17.
Giesmės: 23, 21, 90, 95, 165, 166, 198 / 123, 393, 417.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’14, 77; (R 5417).
Klausimai: Ar ši savaitė buvo kupina gerumo? Kokios viso to buvo aplinkybės, formos, motyvai ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?