O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – tie trys, bet iš jų didžiausia – meilė – 1 Kor. 13:13.
Meilė, būdama pačiu puikiausiu bruožu, tuo pačiu metu yra labiausiai ilgalaikė ir tvirta. Argi tikėjimas praktiškai nepaliaus, kai įgysime pilną pažinimą ir pamatysime tai, ko tikėjomės? Argi viltis praktiškai nepaliaus, kai realizuosis visos mūsų viltys ir tapsime paveldėtojais mūsų Dangiškojo Tėvo didelių pažadų? Tačiau meilė niekuomet nesibaigs, taip kaip ji neturėjo ir pradžios. Dievas yra meilė ir kaip Jis yra be pradžios, taip ir meilė yra be pradžios, nes tai yra Dievo charakteris, Jo būdas; o kadangi Dievas išliks amžinai, taip ir meilė išliks amžinai! – Z’03, 58 (R 3150).
* * *
Tikėjimas, viltis ir meilė yra pripažintos didžiausiomis, svarbiausiomis malonėmis. Tikėjimas leidžia mums su pasitikėjimu taikyti sau Dievo pažadus gyvenimo kovose. Viltis prideda mums drąsos veikloje ir narsumo mūsų kovose dėl Viešpaties. Tačiau meilė duoda mums jėgų džiaugtis ir mėgautis kovų sunkumais, palengvina juos, pakeisdama juos garbingomis pergalėmis. Tikėjimas ir viltis yra meilės tarnai, tos garbingos ir gražios nuostabių namų valdovės, t. y., charakterio, panašaus į Dievo ir Kristaus. Taip yra todėl, kad iš visų malonių meilė labiausiai Dieviška ir parodo Kristų, o tuo pačiu pati didžiausia iš tų trijų malonių – P’34, 110.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 22:31; Ps. 9:9,10; 32:10; 34:8,22; Pat. 3:5; Jer. 17:7,8; Mt. 21:21,22; Mk. 9:23; Jn. 11:25-27; Rom. 3:19-5:2; 9:31-33; 10:4-10; Gal. 3; Ef. 6:16; Hbr. 4:1-10; 11; Jok. 2; Ps 16:9,10; 31:24; 33:18; 43:5; 71:5,14; 119:74,81,116,166; Apd. 23:6; 24:14,15; 26:6,7; Rom. 5:2-5; 8:24; 12:12; 15:4,13; Ef. 1:18; Kol. 1:5,23,27; 1 Tes. 1:3; 5:8; Tit. 2:13; Hbr. 6:11,18,19; 1 Pet. 1:3,13,21; 1 Jn. 3:3; Jn. 3:16; 17:23,26; Rom. 5:8; Jn. 10:11,15; 13:1,34; 21:17; 1 Kor. 13.
Giesmės: 198, 174, 197, 21, 92, 165, 166 / 188a, 275, 15.
Poems of Dawn, 110; Wiersze brzasku, 101: Piligrimo noras. Tower Reading: Z’15, 115; (R 5668).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą, viltį ir meilę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
