Nuo nesąmoningų suklydimų [anglų k. – slaptų ydų] išteisink mane! Ir nuo įžūliųjų [anglų k. – arogantiškų nuodėmių] sulaikyk savo tarną! Tegul jie man neviešpatauja! … Tegul tau patinka mano burnos žodžiai ir mano širdies apmąstymas tegul tave pasiekia, VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau – Ps. 19:12-14.
Atrodytų, kad kiekvienas mąstantis ir protingas krikščionis turėtų nuolat melstis šia įkvėpta malda, norėdamas apsivalyti nuo slaptų ydų, kad taip darydamas galėtų apsisaugoti nuo įžūliųjų, arogantiškų nuodėmių, kylančių iš pasipūtimo. Ir taip nuoširdžiai besimeldžiant, jis turi taip pat budėti ir stebėti šių nuodėmių pradžią ir išsaugoti savo širdį apvalytoje ir tyroje būsenoje, pastoviai eidamas prie malonės šaltinio, prašydamas pagalbos kiekviename būtiname reikale. Tas, kuris stengiasi vesti šventą gyvenimą ir nori būti arti Viešpaties, saugodamas save tik nuo išorinių nuodėmių arba kylančių iš pasipūtimo, o nekreipia dėmesio į nuodėmės pradžią savo proto slėptuvėje, tas bando elgtis teisingai, bet daro labai neišmintingu ir neprotingu būdu – Z’98, 22 (R 2248).
* * *
Visi turime paslėptas ydas, kurias gavome daugiausia paveldėjimo būdu, nors draugystė, bendravimas, aplinka ir šių ydų praktikavimas tam tikrame laipsnyje jas išvystė. Jos mus sutepa, daro nešvariais, todėl tikslinga yra melstis, prašant apvalymo nuo jų. Tėvas atidengia jas prieš mus, ir taip bendradarbiauja, pritraukia ir mus bendram darbui, kad jas pašalintume. Ypač pavojingos nuodėmės, kylančios iš pernelyg didelio pasitikėjimo savimi, arogantiškumo. Turime melstis, kad Viešpats saugotų mus nuo jų ir neleistų joms kontroliuoti mūsų. Mes pajėgsime šias ydas nugalėti, jei mūsų širdžių apmąstymai ir mūsų burnos žodžiai bus priimtini Dievui, mūsų Jėgai ir Atpirkėjui – P’26, 109.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 24:3-5; 26:1,2; 51:12; 139:23,24; Ez. 36:25,26; 1 Jn. 1:7,9; 3:3; Hbr. 6:4-9; 10:26-31; 1 Jn. 5:16; 2 Pet. 2:1-20; Judo 4-25.
Giesmės: 13, 130, 125, 136, 145, 183, 20 / 295, 450, 102.
Poems of Dawn, 69; Wiersze brzasku, 58: Koks stiprus ir saldus man Tėvo rūpestis.
Tower Reading: Z’98, 22; (R 2248).
Klausimai: Kaip Tėvas mane apvalė šią savaitę? Kokios buvo viso to aplinkybės, veiksniai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 29Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris yra davęs pažadus – Hbr. 10:23.
Dievo pažadas tai pamatas ant kurio statome viską, ką tikimės turėti mūsų charakteryje ir būsimoje garbėje. Branginkime šią Tiesą taip, kad jokiu būdu ir jokia prasme nesileistume į jokį kompromisą. Laikykimės Tiesos ne tik pagal raidę, bet ir pagal dvasią – mylėdami ją, nes ji yra teisinga, taip pat graži ir didinga. Ir visada prisiminkime
kantrios ištvermės svarbą, kad galėtume ne tik ugdyti ir praktikuoti krikščioniškas malones, bet ir džiaugsmingai priimtume išbandymus, persekiojimus ir sunkumus, kokius Dievas numatė mums kaip reikalingus, kad galėtų patikrinti, kiek išugdytas mūsų charakteris, kuris, kaip Jis mums išaiškina, yra nepaprastai svarbus ir be kurio neįmanoma nei pasiekti, nei išlaikyti tobulos meilės – Z’01, 119 (R 2790).
* * *
Žodis „vilties” čia turi reikšmę „Tiesos” (Judo 3). Turbūt Apaštalo mintis buvo ta, kad turėtume
ištvermingai pateikti Tiesą, darydami tai drąsiai, be baimės ir tvirtai, nors ir didelės kliūtys atsirastų ir stovėtų kelyje. Jo mintis geriausiai suprantama gali būti tada, kai prisiminsime, jog šiame skyriuje pirmiausiai jis aprašo Jėzų esantį Šventojoje ir Švenčiausioje, o po to kunigus, esančius Šventojoje. Mūsų tekste Apaštalas pateikia mintį, nurodančią į antitipinę Žvakidę, kuri, kaip jis nurodo, simbolizuoja Bažnyčią, su jos sugebėjimais apšviesti ne tuos, kurie yra Kieme ar Stovykloje, bet tik tuos, kurie yra Šventojoje. Taip matydami galime tvirtinti, kad kunigija kūne, turėjo tikslą apšviesti vieni kitus giliomis Tiesomis. Dievas žada Savo malonę tiems, kurie ištikimai ir nepajudinamai vykdo Jo gerą darbą. Dievas tikrai įrodys Savo ištikimybę visose aplinkybėse ir įvykdys Savo pažadus – P’34, 160.
Paralelinės citatos: Hbr. 4:14; 1 Kor. 1:17,18,21,31,27-29; 2:1-8,12,13; 14:1-25; 2 Kor. 2:14-16; 3:12,13; Kol. 1:23-29; 1 Tes. 2:3-12; 2 Tim. 2:15; Tit. 3:8,9; Ps. 57:7; Mt. 10:22; 1 Kor. 15:58; Hbr. 13:9; Įst. 7:8,9; Joz. 23:14; 2 Sam. 7:28; 1 Kar. 8:23,24,56; Ps. 89:1,2,5,8,14,24,28,33,34; Iz. 54:9,10.
Giesmės: 293, 11, 44, 70, 164, 260, 309 / 314, 370, 15.
Poems of Dawn, 302; Wiersze brzasku, 289: Granito siena. Tower Reading: Z’14, 211 (R 5497).
Klausimai: Ar šią savaitę ištvermingai skelbiau Tiesą? Kaip Dievas per tai parodė Savo ištikimybę? Kokios buvo pasekmės?
