Nuo nesąmoningų suklydimų [anglų k. – slaptų ydų] išteisink mane! Ir nuo įžūliųjų [anglų k. – arogantiškų nuodėmių] sulaikyk savo tarną! Tegul jie man neviešpatauja! … Tegul tau patinka mano burnos žodžiai ir mano širdies apmąstymas tegul tave pasiekia, VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau – Ps. 19:12-14.
Atrodytų, kad kiekvienas mąstantis ir protingas krikščionis turėtų nuolat melstis šia įkvėpta malda, norėdamas apsivalyti nuo slaptų ydų, kad taip darydamas galėtų apsisaugoti nuo įžūliųjų, arogantiškų nuodėmių, kylančių iš pasipūtimo. Ir taip nuoširdžiai besimeldžiant, jis turi taip pat budėti ir stebėti šių nuodėmių pradžią ir išsaugoti savo širdį apvalytoje ir tyroje būsenoje, pastoviai eidamas prie malonės šaltinio, prašydamas pagalbos kiekviename būtiname reikale. Tas, kuris stengiasi vesti šventą gyvenimą ir nori būti arti Viešpaties, saugodamas save tik nuo išorinių nuodėmių arba kylančių iš pasipūtimo, o nekreipia dėmesio į nuodėmės pradžią savo proto slėptuvėje, tas bando elgtis teisingai, bet daro labai neišmintingu ir neprotingu būdu – Z’98, 22 (R 2248).
* * *
Visi turime paslėptas ydas, kurias gavome daugiausia paveldėjimo būdu, nors draugystė, bendravimas, aplinka ir šių ydų praktikavimas tam tikrame laipsnyje jas išvystė. Jos mus sutepa, daro nešvariais, todėl tikslinga yra melstis, prašant apvalymo nuo jų. Tėvas atidengia jas prieš mus, ir taip bendradarbiauja, pritraukia ir mus bendram darbui, kad jas pašalintume. Ypač pavojingos nuodėmės, kylančios iš pernelyg didelio pasitikėjimo savimi, arogantiškumo. Turime melstis, kad Viešpats saugotų mus nuo jų ir neleistų joms kontroliuoti mūsų. Mes pajėgsime šias ydas nugalėti, jei mūsų širdžių apmąstymai ir mūsų burnos žodžiai bus priimtini Dievui, mūsų Jėgai ir Atpirkėjui – P’26, 109.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 24:3-5; 26:1,2; 51:12; 139:23,24; Ez. 36:25,26; 1 Jn. 1:7,9; 3:3; Hbr. 6:4-9; 10:26-31; 1 Jn. 5:16; 2 Pet. 2:1-20; Judo 4-25.
Giesmės: 13, 130, 125, 136, 145, 183, 20 / 295, 450, 102.
Poems of Dawn, 69; Wiersze brzasku, 58: Koks stiprus ir saldus man Tėvo rūpestis.
Tower Reading: Z’98, 22; (R 2248).
Klausimai: Kaip Tėvas mane apvalė šią savaitę? Kokios buvo viso to aplinkybės, veiksniai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
