Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
