Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
