Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 19Budėkime ir būkime blaivūs – 1 Tes. 5:6.
Budėkime, t. y., rūpestingai atkreipkime dėmesį į visus nurodymus, kuriuos mums davė Viešpats Dievas, parodydamas tai, koks tarnavimas Jam yra priimtinas. Stebėkime save, stengdamiesi kuo tiksliau sekti mūsų didžiojo Vyriausiojo Kunigo pėdomis. Būkime blaivūs – tai reiškia nebūkime lengvabūdiškais; būdami laimingi ir džiaugsmingi Viešpatyje, laisvi nuo rūpesčių, kurie slegia daugelį kitų, kadangi jie blogai supranta dangiškojo Tėvo Planą ir Jo charakterį, būkime blaivūs, rimtai įvertindami dabartines galimybes ir privilegijas, susijusias su Viešpaties tarnyba – neleiskime, kad galimybės ir privilegijos išsprūstų mums iš rankų dėl mūsų apsileidusio nerūpestingumo, dėl ko vėliau turėtume gailėtis – Z’02, 239 (R 3054).
* * *
Žodis
budėti, reiškia stovėti sargyboje. Šis žodis duoda tokią mintį, kad turime būti apsiginklavę, likti budrūs, stebėti savo charakterio būdą, motyvus, mintis, žodžius, poelgius, aplinką ir įtaką, veikiančią mus ir per mus, patikrindami visus dalykus, kurie norėtų įeiti ar palikti mūsų širdies ir proto sferą. Turime nepasitikėti jų tvirtinimais apie draugiškumą mūsų atžvilgiu, reikalauti įrodymo tokioms jų pareikštoms pretenzijoms, ir paimti į nelaisvę tas mintis ir tuos dalykus, kurie negali pateikti tokio įrodymo, leidžiant įeiti ir išeiti tik tokioms mintims ir dalykams, kurie pateikia tokį įrodymą. Turime atkreipti dėmesį į ištisą spektrą mūsų pareigų ir privilegijų, pasilikdami sargyboje iki pat sargybos pasikeitimo. Būti
blaiviu, reiškia išlaikyti charakterio būdo ir teisingo sprendimo pusiausvyrą, ir nebūti tokiu, kuris neįvertina ar pervertinta savo kovos dalyvius, bet tokiu, kuris pripažįsta ne vien tik savo asmeninius silpnumus, poreikius, tikslus ir pasiekimus, bet ir savo priešų, o taip pat mūsų Vadovo galią, Jo tikslus ir pagalbą, ir tokiu, kuris pripažįsta sunkumus, žino savo kovos tikslą, tai, kiek laiko turi tęstis kova, neabejodamas, kad nugalės neištikimus, ir kad ištikimieji nugalės. Visa tai apsvarstydami, turime ugdyti pastovų ir didelį atsargumą – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 23:13; 34:12; Įst. 4:9,23; Joz. 22:5; 1 Kar. 8:25; Ps. 39:1; 141:3; Pat. 4:23; Mal. 2:15; Mt. 16:6; 24:4; 26:40,41; Lk. 11:35; Apd. 20:28-31; 1 Kor. 10:12; 16:13; Ef. 5:15; 6:18; 1 Tim. 4:16; Hbr. 2:1; 3:12; 1 Pet. 1:13; 4:7; 5:8.
Giesmės: 13, 145, 1, 20, 44, 130, 183 / 346, 57, 392.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Švinta aušra! Tower Reading: Z’13, 181; (R 5256).
Klausimai: Ar šią savaitę atkreipiau dėmesį į šį tekstą? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo viso to pasekmės?