Todėl, pridėję visą stropumą, pateikite savo tikėjime dorybę [dvasios tvirtumą, drąsumą] – 2 Pet. 1:5.
Vienas iš didžiausių sunkumų kylančių Dievo žmonėms yra tai, kad net ir tuomet, kai nusprendžia elgtis teisingai ir tuo pačiu priešintis pagundoms, vis dėlto nėra pakankamai griežti ir ryžtingi veiksmuose. Daugelis sako gundytojui: Šį kartą nutariau nesiduoti apgaunamas. Tokiu būdu savo prote ir mintyse palieka atvirą galimybę, kuria gundytojas pasinaudos kitą kartą. Mūsų Viešpaties elgesys buvo pats tinkamiausias – turime atstumti gundytoją iškarto ir visiems laikams. Turime priimti tokią tvirtą poziciją, kad net pats priešininkas pripažintų jog neverta grįžti ir siūlyti tą patį gundymą. Turime pasakyti: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” – Z’04, 10 (R 3296).
* * *
Kai mes protu įvertiname Dievą ir Kristų ir išugdome pasitikėjimą Jais širdimi – kaip krikščioniško charakterio pamatą, toliau ant šio pamato turime statyti likusias aukščiausias pirmaeiles malones, pradedant nuo dvasios tvirtumo, drąsos, kurios esmė yra pergalės viltis. Viešpats išmokė mus, kokius dalykus turi liesti ši viltis, davė pagrindą šiai vilčiai Savo Sandoroje, patvirtintoje su Priesaika, Kristaus kunigiškose pareigose ir dalyvavime Dvasioje. Tokia viltis padarys mus drąsiais, kovojant su visokiais sunkumais ir su kiekvienu priešu. Jeigu norime išlavinti tokią tvirtą laikyseną, reikalingas pastovus stropumas ir uolumas. Priešingu atveju, mūsų pastangos, jei jos nebus paremtos ištikimybe, galiausiai pasirodys nepakankamos norint pasiekti pergalę – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:1,2,39; Ps. 27:13; Rom. 8:24,25; 2 Kor. 4:18; 5:7; Joz. 1:1-9; 2 Kron. 19:11; Pat. 28:1; 1 Kor. 16:13; Flp. 1:27,28; 2 Tim.1:7.
Giesmės: 197, 174, 228, 92, 29, 58, 201 / 66, 188, 101.
Poems of Dawn, 76; Wiersze brzasku, 65: O, mano siela! Tower Reading: Z’15, 179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę pridėjau prie tikėjimo dvasios tvirtumą, drąsumą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 16Ji padarė, ką galėjo – Mk. 14:8.
Mes neturime privilegijos asmeniškai bendrauti su mūsų brangiu Atpirkėju, bet turime privilegiją išlieti ant Viešpaties brolių malonius meilės, užuojautos, džiaugsmo ir ramybės kvepalus. Ir kuo dagiau tai mums kainuos savęs išsižadėjime, tuo brangesni jie bus Vyresniojo Brolio akyse, kuris pasakė, kad ką darome, arba ko nepadarome Jo broliams, tai tas pats ką darome, arba ko nepadarome Jam. Mūsų alebastriniais indais yra mūsų širdys, kurios turėtų būti pripildytos brangiausių ir labiausiai kvepiančių kvepalų, gerų palinkėjimų, mandagumo, malonumo ir meilės visiems, o ypatingai mūsų Viešpačiui Jėzui ir Jo visiems mokiniams, ant kurių dabar mes turime progos išlieti malonius meilės ir atsidavimo kvepalus Viešpaties vardu, kadangi priklausome Jam – Z’99, 78; 00, 378 (R 2447, 2743).
* * *
Jėzus teigiamai įvertino Marijos gerą poelgį atliktą Jam, ne todėl, jog nežinojo jos žmogiškų silpnumų. Tačiau, neatsižvelgdamas į tą žinojimą, Jis turėjo tokį kilnų ir taurų charakterį, kad galėjo pastebėti jos intenciją ir sumanymą. Tai buvo priežastis, kodėl Mariją Jėzus palankiai įvertino, kadangi žinojo, kad ji norėjo Jam paaukoti tai ką turėjo geriausio ir tai padarė geriausiai kaip galėjo. Todėl jos atminimui su malonumu ją pagyrė. Be abejonės, Jis norėjo, kad šis pagyrimas taptų pamoka ir paraginimas mums, kad išmoktume teigiamai įvertinti gerus ir malonius kitų poelgius ir būtume paraginti daryti gera. Jeigu turėdami pačius geriausius ketinimus, ir geriausiai kaip sugebame, sudaušime mūsų alebastrinius indus ir išliesime ką turime geriausio ant Viešpačiui pasišventusių asmenų, Jis įvertins mūsų poelgį ir prisimins jį kaip atlikimą to, ką galėjome. Daugiau Dievas iš mūsų nereikalauja, bet neturėtume duoti ir mažiau – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Ezek. 9:11; Mt. 25:14-17; Lk. 21:1-4; Rom. 12:3-8; Ef. 4:7; 6:8; 1 Tim. 6:20; 1 Kor. 3:8,12-15; 16:2; 2 Kor. 8:11-24; Apr. 2:23.
Giesmės: 200, 8, 14, 177, 224, 259, 114 / 452, 262, 101.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo. Tower Reading: Z’05, 103; (R 3534).
Klausimai: Ką šią savaitę padariau dėl Viešpaties? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?