Jis keikiamas, neatsakė keiksmu – 1 Pet. 2:23.
Jėzaus priešai plūdo ir keikė Jį ne todėl, kad rado Jame tikrą ir teisingą priežastį, dėl kurios galėtų plūsti, nei todėl, kad jie buvo tokie tobuli, jog Jėzus negalėtų rasti juose nieko kas verta plūdimo. Jis buvo pilnai atsidavęs Dievo valiai ir todėl galėjo pakelti žmonių pajuoką ir plūdimą ir atlaikyti tai nuolankiai ir kantriai, atsimindamas, kad tam ir buvo pašauktas. Jėzus kantriai tai atlaikė, išmoko pamokas, įrodė Savo ištikimumą, ištobulino ir parodė tikrą charakterį, atjautė ir parodė gailestį dėl jų aklumo, tamsumo ir nežinojimo, o taip pat Savo meilę žmonėms– Z’01, 298 (R 2877).
* * *
Plūsti reiškia neteisingai ir nederamai kalbėti ir kenkti, daryti nemalonius dalykus kitiems. Kada Jėzų pasmerkė mirčiai, ypatingai Jį plūdo kareiviai iš Kajafo ir Piloto rūmų, bei žmonės ir kareiviai pakeliui į Kalvariją ir prie jos. Ir nors Jis nenusipelnė, o jie nusipelnė smerkimo, užgauliojimų, Jėzus jiems neatsakė tuo pačiu. Be abejo, šėtonas stengėsi, kad jų bjaurūs žodžiai ir poelgiai liktų Jėzaus mintyse, stengėsi sužadinti Jame plūstančią dvasią, blogus žodžius ir poelgius. Tame šėtonas apsigavo, kadangi mūsų brangus Atpirkėjas „nieku versdamas gėdą”, nepriklausomai nuo jų plūdimo, pripažino tai, kaip mažareikšmį dalyką ir sukoncentravo Savo valią tam, kad patiktų Tėvui. Šiuo atveju, ir kitais, mūsų palaimintasis Viešpats yra mums sektinu pavyzdžiu. Į visokius plūdimus ir šmeižimus, kurie krenta ant mūsų, į visokias ateinančias pagundas, kad palenkti mus atsakyti plūdimu už plūdimą, kaip ir Jis „nieku versdami gėdą”, sukoncentruokime mūsų valią tam, kad patiktume Viešpačiui, neatsižvelgiant į piktžodžiavimus, plūdimus ir šmeižtus, kurie ant mūsų ateina – P’33,177.
Paralelinės citatos: Mt. 26:65; 27:13,27-30,39-44,49; Ps. 22:6,7,16,17; 31:11-13; 35:20,21; 71:10,11,109:25; Iz. 50:6; 53:7; Hbr. 12:3.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 190, 325, 326 / 15, 380, 123.
Poems of Dawn, 22; Wiersze brzasku, 10: Papasakok man apie Mokytoją.
Tower Reading: Z’13, 35; (R 5172).
Klausimai: Ar šis tekstas man šią savaitę buvo svarbus? Kokiose situacijose ir kokiuose išbandymuose?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
