Jis keikiamas, neatsakė keiksmu – 1 Pet. 2:23.
Jėzaus priešai plūdo ir keikė Jį ne todėl, kad rado Jame tikrą ir teisingą priežastį, dėl kurios galėtų plūsti, nei todėl, kad jie buvo tokie tobuli, jog Jėzus negalėtų rasti juose nieko kas verta plūdimo. Jis buvo pilnai atsidavęs Dievo valiai ir todėl galėjo pakelti žmonių pajuoką ir plūdimą ir atlaikyti tai nuolankiai ir kantriai, atsimindamas, kad tam ir buvo pašauktas. Jėzus kantriai tai atlaikė, išmoko pamokas, įrodė Savo ištikimumą, ištobulino ir parodė tikrą charakterį, atjautė ir parodė gailestį dėl jų aklumo, tamsumo ir nežinojimo, o taip pat Savo meilę žmonėms– Z’01, 298 (R 2877).
* * *
Plūsti reiškia neteisingai ir nederamai kalbėti ir kenkti, daryti nemalonius dalykus kitiems. Kada Jėzų pasmerkė mirčiai, ypatingai Jį plūdo kareiviai iš Kajafo ir Piloto rūmų, bei žmonės ir kareiviai pakeliui į Kalvariją ir prie jos. Ir nors Jis nenusipelnė, o jie nusipelnė smerkimo, užgauliojimų, Jėzus jiems neatsakė tuo pačiu. Be abejo, šėtonas stengėsi, kad jų bjaurūs žodžiai ir poelgiai liktų Jėzaus mintyse, stengėsi sužadinti Jame plūstančią dvasią, blogus žodžius ir poelgius. Tame šėtonas apsigavo, kadangi mūsų brangus Atpirkėjas „nieku versdamas gėdą”, nepriklausomai nuo jų plūdimo, pripažino tai, kaip mažareikšmį dalyką ir sukoncentravo Savo valią tam, kad patiktų Tėvui. Šiuo atveju, ir kitais, mūsų palaimintasis Viešpats yra mums sektinu pavyzdžiu. Į visokius plūdimus ir šmeižimus, kurie krenta ant mūsų, į visokias ateinančias pagundas, kad palenkti mus atsakyti plūdimu už plūdimą, kaip ir Jis „nieku versdami gėdą”, sukoncentruokime mūsų valią tam, kad patiktume Viešpačiui, neatsižvelgiant į piktžodžiavimus, plūdimus ir šmeižtus, kurie ant mūsų ateina – P’33,177.
Paralelinės citatos: Mt. 26:65; 27:13,27-30,39-44,49; Ps. 22:6,7,16,17; 31:11-13; 35:20,21; 71:10,11,109:25; Iz. 50:6; 53:7; Hbr. 12:3.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 190, 325, 326 / 15, 380, 123.
Poems of Dawn, 22; Wiersze brzasku, 10: Papasakok man apie Mokytoją.
Tower Reading: Z’13, 35; (R 5172).
Klausimai: Ar šis tekstas man šią savaitę buvo svarbus? Kokiose situacijose ir kokiuose išbandymuose?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 6Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
