Taigi, jei kas apsivalys … bus indas garbingam vartojimui, pašventintas, naudingas Viešpačiui, paruoštas visokiam geram darbui – 2 Tim. 2:21.
Jeigu žmogus trokšta, kad Dievas jį pagerbtų, tegul tai stengiasi daryti Dievo nustatytu būdu – nusižeminimo ir nuolankumo keliu, kadangi Viešpats teikia Savo malonę nusižeminusiems ir nuolankiems. Jei nori, kad Mokytojas tave panaudotų kaip naudingą ir garbingą indą, nusižemink po galinga Dievo ranka, o Jis, atėjus laikui, tave išaukštins. Neskubėk, bet „ką tik tavo ranka randa darytina, tai daryk kiek gali”, pradėdamas nuo savo žemiško indo valymo, ir taip nuolat daryk, kad Mokytojas tave galėtų panaudoti – Z’02, 319 (R 3096).
* * *
Dalykai, nuo kurių turime apsivalyti, tai kūno ir dvasios dėmės. Tai reiškia, kad turime išsilaisvinti nuo blogio, kuris įsišaknijo ne tik mūsų kūnuose, kaip pavyzdžiui: asmeninis begėdiškumas, nešvarumas, įprotis tabakui, alkoholiniams gėrimams ir narkotikams, apsirijimas, geidulingumas ir t. t., bet taip pat įsišaknijo ir mūsų protuose bei širdyse, kaip pavyzdžiui: klaida, netikėjimas, neviltis, nepastovumas, nekantrumas, nedievobaimingumas, broliškų jausmų trūkumas, savanaudiškumas, išdidumas, tuštybė, bailumas, tingumas, ginčai, neapykanta, nenuoširdumas, godumas ir t. t. Mūsų krikščioniškos kovos svarbiausia dalis yra kova su nuodėme, klaida, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Šios kovos dėka mes įveikiame blogį ir apsivalome. Toks apvalymas atliekamas Šventosios Dvasios veikimu ir stiprina šią Dvasią. Ji paruošia mus garbingiems dalykams pas Dievą, atskiria mus Jam, pritaiko mus Jo tarnybai ir paruošia mus kiekvienam geram žodžiui ir darbui. Mums visiems, o ypač piligrimams ir vyresniesiems duotas įpareigojimas „apsivalykite, jūs, kurie nešate Viešpaties indus” – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Kun. 21:6; Iz. 6:5-8; 52:11; Jer. 15:19; Mt. 20:25-28; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 5:1-8; 6:9-20; 11:28-32; 2 Kor. 6:3-7, 16-7:1; 13:5; Gal. 5:19-21; Ef. 5:3,4; 1 Tim. 3:1-15; 6:11; Jok. 3:10.
Giesmės: 105, 44, 20, 125, 130, 229, 267 / 262, 104, 415.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 170: Mokytojo prisilietimas. Tower Reading: Z’02,318; (R 3096).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
