Taigi, jei kas apsivalys … bus indas garbingam vartojimui, pašventintas, naudingas Viešpačiui, paruoštas visokiam geram darbui – 2 Tim. 2:21.
Jeigu žmogus trokšta, kad Dievas jį pagerbtų, tegul tai stengiasi daryti Dievo nustatytu būdu – nusižeminimo ir nuolankumo keliu, kadangi Viešpats teikia Savo malonę nusižeminusiems ir nuolankiems. Jei nori, kad Mokytojas tave panaudotų kaip naudingą ir garbingą indą, nusižemink po galinga Dievo ranka, o Jis, atėjus laikui, tave išaukštins. Neskubėk, bet „ką tik tavo ranka randa darytina, tai daryk kiek gali”, pradėdamas nuo savo žemiško indo valymo, ir taip nuolat daryk, kad Mokytojas tave galėtų panaudoti – Z’02, 319 (R 3096).
* * *
Dalykai, nuo kurių turime apsivalyti, tai kūno ir dvasios dėmės. Tai reiškia, kad turime išsilaisvinti nuo blogio, kuris įsišaknijo ne tik mūsų kūnuose, kaip pavyzdžiui: asmeninis begėdiškumas, nešvarumas, įprotis tabakui, alkoholiniams gėrimams ir narkotikams, apsirijimas, geidulingumas ir t. t., bet taip pat įsišaknijo ir mūsų protuose bei širdyse, kaip pavyzdžiui: klaida, netikėjimas, neviltis, nepastovumas, nekantrumas, nedievobaimingumas, broliškų jausmų trūkumas, savanaudiškumas, išdidumas, tuštybė, bailumas, tingumas, ginčai, neapykanta, nenuoširdumas, godumas ir t. t. Mūsų krikščioniškos kovos svarbiausia dalis yra kova su nuodėme, klaida, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Šios kovos dėka mes įveikiame blogį ir apsivalome. Toks apvalymas atliekamas Šventosios Dvasios veikimu ir stiprina šią Dvasią. Ji paruošia mus garbingiems dalykams pas Dievą, atskiria mus Jam, pritaiko mus Jo tarnybai ir paruošia mus kiekvienam geram žodžiui ir darbui. Mums visiems, o ypač piligrimams ir vyresniesiems duotas įpareigojimas „apsivalykite, jūs, kurie nešate Viešpaties indus” – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Kun. 21:6; Iz. 6:5-8; 52:11; Jer. 15:19; Mt. 20:25-28; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 5:1-8; 6:9-20; 11:28-32; 2 Kor. 6:3-7, 16-7:1; 13:5; Gal. 5:19-21; Ef. 5:3,4; 1 Tim. 3:1-15; 6:11; Jok. 3:10.
Giesmės: 105, 44, 20, 125, 130, 229, 267 / 262, 104, 415.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 170: Mokytojo prisilietimas. Tower Reading: Z’02,318; (R 3096).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
