VIEŠPATS yra mano ganytojas – Ps. 23:1.
Viešpats, vadindamas Savo ištikimuosius avimis, išsirinko labai tinkamą, vaizdingą charakterio panašumą, kokį norėtų juose matyti. Labiausiai verti dėmesio avių bruožai yra romumas, nuolankumas ir paklusnumas ganytojui, kurio globai jos visiškai save patiki. Tikroji avis labai atidžiai įsiklausys net į vos girdimus Ganytojo balso garsus, tai reiškia, kad ji saugos Ganytojo Žodžius kaip lobį savo širdyje, tyrinės Jo teikiamą apvaizdą, rūpinsis dvasiniu artumu ir asmeniniu bendravimu su Viešpačiu, ir tai yra jos privilegija. Tie, kurie taip pasilieka Jame, niekados nenuklys ir neklaidžios. Šios avys niekada, niekada nenukryps nuo kelio – Z’02, 365 (R 3116).
* * *
Jehova yra mūsų Ganytojas ir, iš tikrųjų, yra gerasis mūsų Ganytojas, kadangi yra švelnus, mylintis, aktyvus, išsižadantis Savęs, inteligentiškas, galingas ir nesikeičiantis, ištikimas mūsų atžvilgiu. Mums, Jo avims, atlieka tokį patarnavimą, koks mums reikalingas. Rūpinasi mumis dar mums negimus, lydi mus, surenka mus, neša mus, kai esame silpni, šaukia mus vardu, suteikia maisto ir gėrimo, paruošia mūsų kelią, veda teisingais takais, grąžina mums sveikatą, suteikia palengvinimą sunkumuose ir poilsį pavargus, paguodžia liūdesyje, įspėja mus ir saugo nuo pavojų, prižiūri mus, saugo mūsų aplinką, lavina mus, apiplauna mus nuo žemiško suteršimo, ieško mūsų, kai klaidžiojame, sulaiko mus, kad nekenktume kitoms avims, atskiria mus nuo avių, kurios priklauso kitiems, išlaisvina iš samdinių rankų, patiki mus gerų ganytojų globai ir padaro, kad būtume naudingi. Taip, Jehova, mūsų Ganytojas, yra geras – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24; Ps. 23:2-6; 27:1; 37:25; 56:4,11; 118:6; Iz. 40:11; Lk. 15:3-7; Jn. 10:1-16; Hbr. 13:6,20; 1 Pet. 2:25; 5:4.
Giesmės: 257, 284, 286, 288, 121, 293, 294 / 108, 456, 468.
Poems of Dawn, 277; Wiersze brzasku, 260: Tegul dangus tave palaiko. Tower Reading: Z’14,198; (R 5490).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau ypatingą Ganytojo rūpestį manimi? Kokiu būdu? Kaip į tai reagavau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
